Šiuo metu Lietuvoje veikia 68-ios verslo priežiūros institucijos. Didžiausios priežiūros institucijos per metus kiekviena atlieka nuo 10 iki 30 tūkst. patikrinimų. Paaiškėjo, kad verslo kontrolieriai vis dar neretai linkę mesti daug pajėgų pavieniams skundams tirti ar neplaniniams patikrinimas vykdyti, o ne koncentruotis į planuotus patikrinimus prižiūrint pačias rizikingiausias įmones.
Peržiūrėjus devynių didžiausių verslo priežiūros institucijų veiklos praktiką už pernai metus, paaiškėjo, kad bent pusėje jų 50 proc. patikrinimų buvo vykdyti reaguojant į pateiktus skundus ar neplanuotai, ir tiek pat pagal planą. Kai kuriose kitose neplanuoti patikrinimai net ir viršija planuotų skaičių.
Dalis verslo prižiūrėtojų teigia, kad reaguoti į skundus jie privalo pagal įstatymus, todėl ne visuomet gali suspėti patikrinti visus rizikingiausius. Tačiau tai nėra tinkama situacija, kai kontrolieriai padeda į šoną prioritetus ir reaguodami, pvz. į politiko skundą, meta dideles pajėgas – vyksta inspektuoti, surašo protokolus, baudžia, stabdo įmonių veiklą – nors reikšmingos žalos visuomenei, žmonėms ar aplinkai nėra. Tuo tarpu tikrai rizikingoms įmonėms patikrinti nebelieka laiko ar resursų.
Mokesčių mokėtojų pinigai, skiriami kontrolės institucijoms, turi būti panaudojami efektyviausiu būdu – didžiausių pažeidimų prevencijai, pavojingiausių pažeidėjų sustabdymui ar nubaudimui. Mažiau pavojingų ar visai nepavojingų veiklų kontrolei neturi būti skiriama neproporcingai daug dėmesio. Toks principas yra įtvirtintas Viešojo administravimo įstatyme, tad kontrolieriai neturi aklai dangstytis kitais teisės aktais, o sąmoningai taikyti teisę ir veikti efektyviai.
Teisingumo ir Ūkio ministrų vykdoma verslo priežiūros reforma siekiama perorientuoti šių institucijų veiklą taip, kad jų tikslas būtų ne baudų surinkimas ir aklas reagavimas į skundus, o pirmiausia verslo konsultavimas bei rizikingiausių pažeidimų užkardymas.
Teisingumo ministerijos informacija