„Pergalvok visus savo gyvenime darytus „darymus“. Dabar atmesk visa, kas fiziologiškai būtina arba žalinga, iš to, kas liko, išmesk socialinių poreikių patenkinimui skirtą veiklą, iš viso to, kas dar liko, išmesk atstovavimą ir tarpininkavimą, iš to, kas dar liko, atmesk visa, kas susiję su konkurencija. Dabar susikoncentruok į tai, kas dar liko ir buvo daroma vien todėl, kad tau tai patinka daryti“, – kvietė bienalės rengėjai.
Alytaus bienalė pratęsė jos pirmtako, „Tiesės. Pjūvio“ renginio tradicijas, kai miesto gatves užima perfomansai. Pirmoji bienalė Alytuje vyko 2005 metais ir iškart stojo „antibienalės“ pozicijon, iškeldama ne pavienių asmenų, jų interesų grupių ar verslautojų menais klanų, o kolektyvinės kūrybos, menininkų tarpusavio bendravimo svarbą.
2007 m. bienalė tapo tramplinu pradedantiems menininkas. 2009-ųjų bienalė atvirai protestavo prieš meno produkciją, buvo paskelbtas streikas Vilniui, kaip Europos kultūros sostinei ir su tuo susijusia sistema. 2011 m. bienalėje Alytuje menininkai buvo sąmoningai kviečiami nekurti meno, išjuokti jo gamintojus, propaguotojus bei vartotojus ir savotiškai rengėsi 2012-ųjų visuotinam meno streikui.
Kaip jiems tai pavyko? Daugiau – foto ir videonaujienose:
W. Reich debesų gaudytojas prie Alytaus miesto sodo fontano
Naktinė eisena prieš „rimtąją“ kultūrą Alytaus gatvėmis
„Pasidaryk pats“ garsų paradas Dailės mokyklos kolonadoje