Druskininkų savivaldybės tarybos sprendimas įvesti vadinamąjį pagalvės mokestį sukėlė abejonių ne tik vietos verslininkams. Dėl jo į teismą kreipėsi Seimo nariai ir Vyriausybės atstovas Alytaus apskrityje.
Vilniaus apygardos administracinis teismas rugsėjo viduryje pradės nagrinėti Druskininkų „pagalvės” bylą. Vietinės rinkliavos už naudojimąsi viešąja infrastruktūra įvedimas labiausiai papiktino didžiausio Pietų Lietuvoje kurorto verslininkus ir sukėlė nemažą galvos skausmą politikams.
Ignoravo verslininkus
Nuo šių metų birželio 1 dienos Druskininkai tapo pirmuoju mūsų krašte kurortu, kur poilsiautojai, apsistoję sanatorijose, SPA centruose, viešbučiuose ir kitose nakvynės paslaugas teikiančiose įstaigose, už kiekvieną praleistą naktį turi sumokėti po du litus.
Pirmieji nepasitenkinimą dėl „pagalvės” mokesčio pareiškė Druskininkų verslininkai. Jie tikina, kad ši naujovė buvo palaiminta ignoruojant vietos bendruomenę, neaptarus su ja tokio svarbaus klausimo. Verslininkai pabrėžia, kad nauji mokesčiai turi būti įvedami tam pasirengus iš anksto. Druskininkų taryba pritarė „pagalvės” mokesčio atsiradimui metų viduryje, kai verslininkų už paslaugas prašomos kainos jau buvo paskelbtos ir sudarytos atitinkamos sutartys. Todėl naują mokestį arba bent jo dalį verslininkams tenka mokėti iš savo kišenės. Išsaugoti gerą vardą norintys kurortinio verslo atstovai teigia nedrįstantys reikalauti papildomų pinigų iš Druskininkų svečių, kurie poilsį šiame kurorte rinkosi pasiruošę mokėti iš anksto paskelbtas kainas.
Bendros kalbos nerado
Vyriausybės atstovas Alytaus apskrityje Algimantas Pipiras, susipažinęs su kurorto savivaldybės tarybos spendimu dėl „pagalvės” mokesčio įvedimo, įžvelgė prieštaravimų įstatymams ir parašė teikimą pakeisti kai kuriuos naudojimosi Druskininkų viešąja infrastruktūra nuostatų punktus. Tačiau kurorto taryba atmetė Vyriausybės atstovo teikimą, nes jame nurodytus argumentus įvertino kaip nepagrįstus ir neteisėtus.
„Savivaldybė turi teisę įvesti rinkliavą, bet pati ir privalo ją administruoti”, – aiškino A.Pipiras. Anot Vyriausybės atstovo Alytaus apskrityje, Druskininkuose buvo pasielgta kitaip – rinkliavos administravimas primestas juridiniams asmenims, o rinkliavą turi mokėti fiziniai asmenys. „Savivaldybė turėtų pati sugalvoti ir kaip surinkti, ir kaip administruoti rinkliavą”, – įsitikinęs A.Pipiras. Neradęs bendros kalbos su kurorto valdžia jis buvo priverstas kreiptis į teismą.
Problemas sprendžia kitų sąskaita
„Pagalvės” mokestis užkliuvo ir kai kuriems parlamentarams. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime seniūno Jurgio Razmos nuomone, Druskininkų savivaldybės taryba vietinę rinkliavą staiga įvedė ne tik nederinusi šio klausimo su verslo bendruomene. J.Razma pabrėžė, kad „pagalvės” mokestis neatitinka pačios rinkliavos sampratos ir labiau panašus į paprastą mokestį už naudojimąsi savivaldybės sukurta infrastruktūra. Tačiau mokestis imamas iš privačių viešbučių. Anot parlamentaro, savivaldybė savo finansines problemas karštligiškai ėmė spręsti viešbučių sąskaita.
„Tokių klausimų negalima palikti nepastebėtų, nes ir kitos savivaldybės gali sugalvoti panašių mokesčių. Manau, bus naudinga teisme padiskutuoti, kas yra rinkliava”, – LŽ pabrėžė J.Razma. Jis yra vienas Seimo narių, pasirašiusių kreipimąsi į teismą.
Remiasi pasauline praktika
Sergantį Druskininkų merą Ričardą Malinauską pavaduojanti kurorto vicemerė Kristina Miškinienė, LŽ paprašyta pakomentuoti savivaldybės poziciją dėl artėjančio bylinėjimosi, pažymėjo, kad demokratinėje valstybėje visi turi teisę kreiptis į teismą. Rinkliava, anot jos, didelį rezonansą sukėlė tik todėl, kad ji Lietuvoje buvo įvesta pirmą kartą, o įstatymų bazėje esą dar trūksta atsakymų dėl „pagalvės” mokesčio.
„Pasaulyje tokia rinkliava yra daugelyje kurortų. Tai nieko nestebina ir nepiktina”, – teigė K.Miškinienė. Anot vicemerės, verslui niekada nėra tinkamo laiko atsirasti naujam mokesčiui. Esą ne visi verslininkai nusiteikę prieš rinkliavą, didžioji jų dalis pildo deklaracijas ir moka „pagalvės” mokestį.
Druskininkų savivaldybės administracija planuoja, kad dėl šios rinkliavos vietos biudžetas papilnės 1,5-2 mln. litų. Gautas pajamas žadama panaudoti rinkodarai ir infrastruktūrai, kuri jau sukurta poilsiautojų patogumui, prižiūrėti.