Nors Alytuje alus jau neverdamas, tarptautinę aludarių dieną paminėti galima. Prisiminti mūsų šviesaus atminimo „Daigą“, jos gamintą šviesųjį „Dzūkų“, stipresnįjį „Perlojos“. Net praradę „Daigą“ galėjome bent vadintis aludariais, kol „Alitos“ įmonių grupė valdė „Vilkmergės“ bravorą. Šiandien – jau ir tai praeitis. Deja, vien prisiminimais sotus nebūsi, todėl apžvelkime, ką įdomesnio turime vietos lentynose. Tose, kurios prekybos centruose, firminėse alaus parduotuvėse ir išparduotuvėse.
Pradėkime nuo pastarųjų. Gėrimų išparduotuvės – neprasta pastogė originalesnio alaus gerbėjams. Čia gausus kaimynų – lenkų, baltarusių alaus pasirinkimas. Norintiems pasimėgauti „sodriu“, netgi „tirštu“ alumi – Lydos ir Bresto daryklų „porteris“. Pageidaujantiems dar neragautų „alų“ – taip yra ką veikti – yra ir to paties baltarusiško „Bobroff“ ar rusiško „Arsenal“, „Stolichnoje“ ir t.t. Išparduotuvės nevengia prekybos ir natūralios fermentacijos „Kauno“ ar įvairių Biržų, Aukštaitijos bravorų produkcija.
Firminių alaus parduotuvių Alytuje turbūt jau netrūksta. „Vilniaus alus“ ne taip seniai atidaręs savo „13 statinių“ Vilniaus gatvėje, pilstomo alaus kranus paskleidė po Alytų. Savo firminius taškus išlaikė „Rinkuškiai“, „Vilniaus tauras“. „Nekomercinis“, per TV nereklamuojamas, tačiau geras alus su savo firminėmis parduotuvėlėmis atėjo ir į prekybos centrus – išsinuomojo patalpas arba „įlindo“ į pačias centrų lentynas, kuriose dėl vietos išpirkos ir kitų mokesčių anksčiau tilpdavo tik didieji aludariai.
Anksčiau tik į „Norfas“ įleisti „mažieji“ Lietuvos alūs – jau rodosi „Iki“, „Maximose“, „Rimi“. Už tai ir kartais šaunią balto vokiško, „atsigėrimui“ skirto rusiško alaus pasiūlą reiktų padėkoti didiesiems prekybos centrams – juk jiems būtų patogiau pardavinėti stiprios reklamos palaikomą ilgo galiojimo alaus „limonadą“. Visgi, alaus vartotojų skonis Lietuvoje lavėja, o prekybos centrai prie to prisitaiko – kitaip svarstyklės, matyt, nukryptų išparduotuvių ir firminių alaus parduotuvių naudai.
Prieš kokius tris metus apie tai, kad pilstomas, nefiltruotas ar koks „kaimiškas“ alus nurungs garsų prekinį ženklą ir juos palaikančią pardavimų sistemą, atrodė – fantastika. Šiandien – kita situacija ir valdo įvairovė, kurią dar labiau papildo tik firminiuose taškuose ar baruose siūlomas „Varniukų“ („Fenix“ klube), HBH „Vilmergės“ juodas (3,5 bare) ir k.t.
Alus – vienas seniausių alkoholinių gėrimų, gaminamas rauginant mieles ir miežius, kviečius arba ryžius. Geresniam skoniui naudojami prieskoniai – apyniai, medus, kartais uogos ir vaisiai. Alaus stiprumas – nuo 2,5 iki 12% alkoholio tūrio. Liepos 18-oji švęsti aludarių dienai pasirinkta dėl Šv. Arnoldo vardadienio – šis šventasis minimas kaip aludarių globėjas. Beje, alaus globėjais laikoma ir daugiau šventųjų: Šv. Matas, Šv. Augustinas iš Hipo, Šv. Lukas gydytojas, Šv. Armandas ir šv. Nikolas (Kalėdų Senelis), kuris prieš tapdamas apaštalu buvo smuklininkas.