Nubėgantis laikas nusineša daug skaudžių mūsų Tėvynei dienų, bet neišeina iš atminties. Šiemet sukanka 70 metų nuo 1941 metais vykdytų trėmimų į Sibirą. Šią tragišką Tėvynei datą prisiminti pakvietė Alytaus apskrities literatų klubas „Tėkmė”, remiamas Alytaus miesto savivaldybės.
Prie „Nurimusio varpo” memorialo pagerbti tremtinių Gedulo ir vilties dienos proga susirinko gausus būrys bendruomenės narių, visuomeninių organizacijų, tremtinių, literatų, Alytaus miesto savivaldybės administracijos tarnautojų, jaunimo. Gedulo ir vilties dienos minėjime dalyvavo Alytaus miesto savivaldybės meras Feliksas Džiautas, Alytaus miesto savivaldybės mero pavaduotojas Dobilas Kurtinaitis, Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorė Ona Balevičiūtė, tarybos nariai, tarybos sekretorius.
Seimo narys Julius Sabatauskas dalijosi skaudžia asmenine patirtimi: „Iš tremties į Lietuvą sugrįžome, kai man buvo 10 metų. Kai kas į Tėvynę grįžo tik numirti – tokia buvo didžiausia svajonė. Nei viena tauta nenusipelno tokios baisios aukos”.
Buvusio 1941 m. birželio 14-osios dienos tremtinio Valentino Indriūno mintyse kaip šiandien gyvi baisūs prisiminimai ir išgyvenimai patiriant tremties žiaurumus.
Buvę tremtiniai mena tremties skriaudas. Kančią liudijančias eiles Lietuvos praeities tematika, skirtas kovoms už laisvę atminti, Tėvynės meilei išreikšti skaitė buvę tremtiniai Marija Blažulionienė, Matilda Zaveckienė, Eugenija Strazdienė, Scholastika Kavaliauskienė, Albinas Rauličkis, Mudita Makaveckienė, poeziją skaitė Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos gimnazistai, skambėjo Alytaus tremtinių choro „Atmintis” patriotinės dainos.
Už tai, kad šiandien esame laisvi, turime nepriklausomą Lietuvą, dėkingi žuvusiems ir gyviems kovotojams, daug skriaudų patyrusiems tremtiniams. Tylos minute pagerbus tremtinių atminimą, buvo padėtos gėlės prie memorialo „Nurimęs varpas”, o minėjimo dalyviai nuvyko į Šv. Angelų sargų bažnyčią – joje buvo aukojamos mišios už mirusius ir gyvuosius tremtinius.