Alytaus miesto savivaldybės tarybos nariai nenori atsiskaityti už kanceliarines išlaidas ir kyla į kovą už juos varginančio proceso liberalizavimą.
Dzūkijos sostinės politikai, nepatenkinti išmokų už kanceliarines išlaidas kompensavimo tvarka, kai reikia pateikti jas patvirtinančius dokumentus ir pildyti ataskaitas, kreipėsi į Lietuvos savivaldybių asociaciją (LSA). Kaip LŽ teigė Alytaus miesto savivaldybės tarybos sekretorius Tomas Būdelis, politikų kreipimasis jau apsvarstytas, atlikta ir visų 60 savivaldybių apklausa. Sulaukę galutinių išvadų, LSA nariai kreipsis į Seimą dėl Vietos savivaldos įstatymo pakeitimų.
Kai kas atsisakė išmokų
Kiekvieną mėnesį 27 Alytaus miesto tarybos nariai už kanceliarines išlaidas, dalyvavimą komitetų ir tarybos posėdžiuose iš biudžeto gauna 400-700 litų išmokas. Jų dydis priklauso nuo to, kokias pareigas politikas eina: paprasto tarybos nario, komiteto ar komisijos vadovo.
Miesto tarybos narių nuomone, laiką, gaištamą kiekvieną mėnesį buhalteriniams reikalams tvarkyti ir ataskaitoms pildyti, būtų galima skirti daug prasmingesniam reikalui – bendrauti su rinkėjais ir spręsti jų bėdas. Kai kurie Dzūkijos sostinės politikai, protestuodami prieš esamą tvarką, jau anksčiau visiškai atsisakė išmokų. Kiti žada tai padaryti, jei tvarka nebus liberalizuota.
Norėtų nuolatinio priedo
„Kaip galiu tiksliai apskaičiuoti sudeginamų degalų kiekį, jei grįždamas iš tarybos posėdžio užsuku į parduotuvę? Kaip sužinoti, kiek pinigų skiriu už interneto ryšį, jei namie naudojuosi asmeniniu?” – piktinosi tarybos narys Gediminas Daukšys. Jis – vienas pirmųjų vietos politikų, atsisakiusių išmokų už kanceliarines išlaidas. Anot G.Daukšio, tokius įstatymus priėmę Seimo nariai, matyt, gyvena ne realiame, bet kosmoso pasaulyje. Pašnekovas įsitikinęs, kad būtų daug geriau, jei atlikus kiekvienos savivaldybės tarybos narių išlaidų analizę pagal realius poreikius būtų paskirta fiksuota suma pinigų ir nereikėtų rinkti čekių už kiekvieną prekę.
Kitas politikas Gediminas Jegelevičius siūlo tarybos nariams už darbą mokėti valandos darbo užmokesčio vidurkio atlygį. Tuomet esą nekilų jokių problemų atsiskaitant už išlaidas, viskas atsispindėtų žiniaraščiuose. „Jeigu tvarka nepasikeis, čekių buhalterijai nepristatysiu, nes tai žemina mano orumą”, – aiškino G.Jegelevičius.
Seime tokių siūlymų neliko
Seimo Etikos ir procedūrų komisijos (EPK) pirmininkui Algimantui Salamakinui Alytaus politikų sukilimas dėl atsiskaitymo tvarkos kelia tik šypseną. „Seime iš pradžių irgi girdėjome tokią pačią dainelę. Dabar jau antrus metus negirdžiu nė vienos aimanos, kad sunku parengti ataskaitą. O juk Seimo nario veikla dešimt kartų platesnė nei savivaldybės tarybos nario”, – savivaldos politikų užmačias skeptiškai vertino A.Salamakinas. EPK pirmininko žodžiais, taip yra „visame sviete”. Juk žmonės turi žinoti, kur leidžiami jų į valstybės biudžetą sumokėti pinigai, viskas turi būti skaidru.
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Vytautas Kurpuvesas taip pat LŽ tvirtino vienareikšmiškai neigiamai vertinantis Alytaus politikų siekį liberalizuoti kanceliarinių išlaidų kompensavimo tvarką. Anot V.Kurpuveso, įstatymas numato pareigą atsiskaityti, ir „tuo viskas pasakyta”.
Susijęstraipsniai
