Gegužės 26-ąją, ketvirtadienį, 18 val. Alytaus kultūros ir komunikacijos centre įvyks koncertas „Simfoniniai tango / Merūnas“. Pasirodys Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, diriguojamas maestro Gintaro Rinkevičiaus. Koncerto solistas – Merūnas Vitulskis.
Išgirsime įvairią ir be galo melodingą programą. Skambės orkestro populiariausių, „auksinių“ programų kūriniai: aistringi ir nostalgiški A. Piazzollos tango, P. Čaikovskio, A. Chačaturjano, G. Bizet ryškūs ir uždegantys šokiai. M. Vitulskis dainuos ne tik garsiausias operų arijas, bet ir visuomet publiką žavinčius A. Raudonikio „Švelnumą“, S. Šimkaus „Kur bakūžė samanota“, L. Denza „Funiculi Funicula“ ir kitus kūrinius.
Dainininkas Merūnas Vitulskis, kurio vardą šiandien žino bene kiekvienas Lietuvos gyventojas, – 2006 m. buvo lyg ryškus meteoras, televizijos projekto metu staiga švystelėjęs į Lietuvos muzikinę padangę. Tuomet dar tik būsimas populiarusis dainininkas buvo toks įvairiapusiškas ir charizmatiškas, kad lengvai pateko į daugelio klausytojų širdis. Net ir išskirtinis retas vardas, ėmęs populiarėti lietuviškų vardų statistikoje, diagnozavo publikos meilę.
Atrodo, po laimėjimo projekte „Kelias į žvaigždes“ turėtum eiti tiesiausiu ir lengviausiu keliu – apsistoti pop muzikos teritorijoje. Tačiau Merūnui įdomu viskas – šiandien jo repertuare ir vaidmenys Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje, ir įrašyta kompaktinė plokštelė su Vilniaus valstybiniu kvartetu, ir laimėti rimti konkursai ar dalyvavimas festivaliuose užsienyje, pasirodymai dramos spektakliuose bei… tolesni didžiųjų scenų užkariavimo planai. Visa tai – nesuskaičiuojamos daugybės koncertų, renginių, pasirodymų televizijų šou, interviu fone. Dar neseniai populiarusis tenoras tik svajojo tapti Kauno muzikinio teatro choristu, o šiandien jau yra garsus solistas, vos randantis plyšį naujam renginiui dienotvarkėje.
„Po trisdešimtmečio ateina laikas pjauti tai, ką iki tol pasėjai. Tad artimiausius keletą metų rengiuosi vien tik sėti“, – juokauja Merūnas. Tikriausiai ir neseniai įvykusi santuoka su ilgamete drauge nenuslopins jo darbų įkarščio – net ir medaus mėnuo atidėtas dėl projektų gausos.
Solistas ką tik debiutavo Nemorino vaidmeniu G. Donizetti operoje „Meilės eliksyras“, rudenį dainuos sudėtingą Lenskio partiją P. Čaikovskio operoje „Eugenijus Oneginas“. Merūnas rengiasi dalyvauti Placido Domingo operos dainininkų konkurse.
Tarp Lietuvos atlikėjų šiltu ir nuoširdžiu bendravimu, humoro jausmu (net ir labai įkyrius žurnalistus dažnai apvynioja aplink pirštą) išsiskiriantis dainininkas nuo mažens nemėgsta nuobodžiauti ne tik muzikoje. Merūno buvo daug visur – jis mokėsi dailės J. Naujalio meno mokykloje, dirbo narkomanų pagalbos linijoje, priklausė Europos skautų asociacijai, bendravo su vienuoliais pranciškonais, dirbo statybose, išbandė ekstremalias sporto šakas – šuolį parašiutu, „dragą“, nardymą.
Mokytis dainuoti tenoras pradėjo tik septintoje klasėje, ir nuo tol gražų diskantą turintį berniuką pastebėdavo visi. Baigęs J. Gruodžio konservatoriją Kaune, Merūnas įstojo į Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kauno fakultetą pas puikų vokalo pedagogą Joną Antanavičių, „Kelio į žvaigždes“ metu susipažino su kitu jo muzikinėje karjeroje daug lėmusiu pedagogu – Vytautu Juozapaičiu.
„Tokie balsai nesimėto“, tarė V. Juozapaitis ir suteikė galimybę jaunam atlikėjui koncertuoti kartu pristatant naują muzikinį albumą, supažindino su gabiausiais atlikėjais kolegomis. Merūnas mokslus tęsia Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje Vilniuje, pas prof. Virgilijų Noreiką, šiuo metu studijuoja magistrantūroje.
lvso.lt informacija
Susijęstraipsniai
