Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempionate beliko pasidalinti pagrindinius trofėjus, dėl kurių tradiciškai kaunasi „Lietuvos rytas“ ir „Žalgiris“. Bronza pirmą kartą pasidabino mūsų kaimynai – Prienų „Rūdupis“. Nors „Alytaus“ krepšininkai bronzos medalininkus šiemet įveikė, taip pat triumfavo debiutiniame mače Alytaus arenoje prieš tituluotus „Šiaulius“, deja, alytiškių krepšininkų, naujo trenerio Gintaro Kručkausko, direktoriaus Nerijaus Varnelio, prezidento Prano Jaciunsko pastangų nepakako – mūsų miesto komanda liko paskutinėje, tryliktoje vietoje.
Sezonas „Alytui“ baigėsi prieš mėnesį. Paskutinė vieta ateities komandai neužtikrino; remiantis lygos įstatais, komanda turėtų palikti LKL. Tiesa, tai nereiškia, kad „Alytus“ būtinai žais žemesnėje NKL. Pasak trenerio G. Kručkausko, nacionalinė krepšinio lyga – uždara bendruomenė, jos jos steigėjai turės balsuot, priimt „Alytų“ ar ne. „Visko gali būti, neatmeskime ir tokio varianto, kad belaukdami, kol mūsų likimą išspręs kiti, nusirisime iki Lietuvos regioninės lygos“, – sako treneris, kurio teigimu, nukritus į žemiausio pajėgumo lygą, pakilt atgal bus labai sunku, o gal net ir neįmanoma.
„Ką, jūsų nuomone turi nuveikti Alytaus miestas, komanda, kad Dzūkijos sostinė nebūtų išbraukta iš Lietuvos krepšinio žemėlapio?“, – bcalytus.lt paklausė G. Kručkausko.
G. Kručkauskas: Svarbiausius dalykus turime – naują areną, pakankamai svarias krepšinio tradicijas, negalime skųstis krepšinio sirgalių visuomene.
– Ar tai pakankamas svoris pakeisti LKL vadovų nuomonę ir „Alytaus“ išlikimui trukdančius nuostatus?
– Įstatai yra įstatai, bet juos kuria ne kas kitas, o pati LKL. Jeigu ji nuspręs, kad žaisti Alytaus arenoje yra geriau nei kokios nors mokyklos salėje, tai jau nemažas svertas mūsų išlikimui aukščiausiame.
– To gana, juk pagal sportiniu principus, rezultatus „Alytus“ iš šito lygio iškrito?
– Gal ir nepasirodėme taip, kaip norėtųsi, tačiau per itin trumpą laiką sugebėjome atlikti pakeitimus klubo valdyboje, kuri parodė atsidavimą krepšiniui. Tiek N. Varnelis, tiek Aurimas Mileišis savo lėšomis išlaikė mums padėjusį legionierių iš JAV Willą Walkerį.
Sezono finiše buvo pademonstruotas ir sportinis principingumas. Priminkime pavyzdį, kai atsisakėmė Mariaus Janišiaus. Nors šį žaidėją asmeniškai gerai pažįsta naujoji klubo vadovybė, nors tokio žaidėjo mums labai reikėjo, buvo pasielgta ne egoistiškai, paisant tik klubo interesų, rezultatų, o žengtas tvirtas žingsnis sportiškumo naudai, o drausmės pažeidimų turėjusio sportininko paslaugų atsisakyta.
– Gražūs pavyzdžiai už krepšinio aikštelės ribų. Tačiau kaip su rezultatais, juk jie silpnesni nei vidutiniški ar patenkinami?
– Man atėjus treniruoti „Alytaus“, LKL lentelėje artimiausi varžovai, buvę 11-12
vietose, turėjo 4 pergalėm daugiau. Aš puikiai supratau situacija, kad bus labai sunku, praktiškai gal net neįmanoma per likusias 10 rungtynių pasivyt ir aplenkt. Teorinių galimybių buvo, bet „Alytui“ reikėjo iškovoti 5 pergales,o varžovai turėjo nelaimėti nė vienų. Taigi, užduotis buvo sunki ir, kaip parodė, gyvenimas – neįgyvendinama.
– Ką išskirtumėte, ypač paskutiniame, ne itin sėkmingai susiklosčiusiame etape?
– Komanda stengėsi, iškovojome keletą tikrai įspūdingų pergalių. Su Kėdainių „Nevėžiu“ po pratesimo imetėm 113 tašku, kas nėra dažnas rezultatas. IgnasSinkevičius, šiose rungtynėse įmetęs 25 taškus, manau, jas prisimins ilgam. Nemažiau svari pirmoji pergalė naujoje arenoje, prieš daugkartinius bronzinius prizininkus „Šiaulius“ ir su kaupu atsilyginęs mūsų ryžtas išvykoje prieš šių metų LKL brozos savininką Prienų „Rūdupį“. Gerai sužaidėm BBL mačą su „Kaunu“, kai laimėjom, ir tai prisidėjo prie to, kad vaikinai ėmė tikėti savo jėgomis.
– Pastebėjote malonesnius dalykus, bet juk buvo ir kitokios patirties..?
– Aišku, buvo. Buvo silpnesnių varžybų, kai nesugebėjome laimėt, nors tokias galimybes turėjome, pavyzdžiui, išvykoje su „Sakalais“, namie – su „Nagliu“, kai pritrūko ir sportinės sėkmės. Nesiteisinu, bet objektyvumo dėlei reikia pasakyti,kad „Alytaus“ varžybu tvarkaraštis buvo nepalankus – žaidėm trejas varžybas per savaitę. Žinant, kad komanda nebuvo pilnai sukomplektuota, pagrindiniams žaidėjams tekdavo per didelis krūvis, jie pavargdavo ir galų gale išsimušdavo iš varžybų ritmo, kai ilsėdavosi po pusę ir daugiau mėnesio iki kito susitikimo.
– Sezono, kuriam vadovavote porą mėnesių, apibendrinimas iš jūsų lupų
– Įrodėme, kad „Alytaus“ klubas gyvas, kad jis gali kovot LKL ir BBL kaip lygus su kitais klubais. Parodėme, kad krepšinis reikalingas Alytaus miestui, jo gyventojams – sirgaliai gausiai rinkosi į areną, palailė komanda, net gi autsaiderę.
– Planuojate pasilikti Alytuje, ką patartumėte sportininkams, profesionaliam krepšiniui neabejingiems?
– Bendras projektas turėtų vadintis „Ar reikalingas Alytui aukščiausio lygio krepšinis?”. Turiu omeny, kad tų finansų, kuriuos gera valia skiria Alytaus miesto savivaldybė, deja, neužtenka, jei norime rezultatų.
Mums, klubui, miesto politikams, sporto funkcionieriams reikia surasti bendrų sąlyčio taškų su esamu Alytaus ar čia galbūt naujai ateisiančiu verslu. Jei sutarsim, sudėliosim profesionalų biudžetą, tai leis iš autsaiderių tapti stipriai vidutiniokais, garbingai kautis su Utena, Šiauliais, Prienais. Jei tai pavyks, laukia kitas projektas, kurį pavadinčiau „Išlikimas tarp stipriausių Lietuvos komandų“.
– Gražūs ir ne utopiniai planai. Belieka visiems neabejingiems kibti į darbus. Nuo ko pradėsime?
– Pirmiausia privalome įtikinti Lietuvos krepšinio valdžia, LKL vadovybę, kad mes galime gerai tvarkytis. Kiek man yra žinoma, turime nemažai užtarėju, kurie dar vis mumis tiki ir nenori, kad Alytus iškristų iš aukščiausio lygio krepšinio. Kaip tik dabar – laikas, apsisprendimams, metas tolimesniems darbams. Tik taip pakilsime iš pelenų!