Pasirodymą „Chorų karų” finale alytiškiai pradėjo šiuolaikiškai aranžuota lietuvių liaudies daina. Ji sulaukė tik Marijono Mikutavičiaus dešimtuko, kiti komisijos nariai buvo šykštesni, o alytiškiams ankstesnėse laidose simpatizuodavusi Loreta Sungailienė buvo nusiteikusi netgi kritiškai.
Alytiškiai iškart sulaukė aktyvaus žiūrovų palaikymo – tiek namuose, balsuojant trumposiomis žinutėmis, tiek televizijos projekto studijoje, kurioje kaskart visas palaikymo grupes pramušdavo skanduojamas „A-ly-tus, A-lyt-us”, nuolat šmėžavo mūsų choro spalvas reklamuojančios „didžiapirštinės“, kaip, beje, ir pirmose žiūrovų eilėse sėdėjusio Alytaus miesto savivaldybės atstovo Juozo Skestenio oranžinis „šlipsas”.
Antrą mūsiškių dainą žiuri nariai įvertino vienais dešimtukais, na, o laidos pabaigoje alytiškiai buvo sulaukę 15 tūkst. 447 žiūrovų balsų, kurie iš vieno skambinančiojo numerio šįkart buvo leidžiami tik penki.
Susumavus žiūrovų ir komisijos balsus dainingasis dzūkų jaunimas užėmė antrąją vietą ir į priekį praleidęs tik Danguolės Beinarytės Kauno chorą, pateko į superfinalą. Su projektu teko atsisveikinti trečioje vietoje likusiam Stano ir tarptautiniam Vilniaus chorui.
Sveikiname – alytiškiai pasiekė tikslą, pateko į baigiamąjį „Chorų karų” etapą. Oranžinis Alytaus choras bet kuriuo atveju jau laimėjo – jis vienas iš dviejų populiariausiųjų Lietuvoje.
Tačiau tai nereiškia, kad turime sustoti. Kitą sekmadienį – superfinalas, jo metu kviečiame ne tik pasidžiaugti mūsų miesto atstovų pasirodymu, bet ir raginame visus nepamiršti svarbiausio – balsuoti 1672.