Balandžio – 7-ąją visame pasaulyje minima Sveikatos diena. Pasaulio sveikatos organizacija šiais metais nori atkreipti visuomenės dėmesį į neatsakingą antimikrobinių vaistų vartojimą. Šių metų Pasaulio sveikatos dienos pagrindinė mintis – „Netinkamai gydantis antimikrobiniais vaistais šiandien, rytoj jie bus neveiksmingi”. Yra paskaičiuota, kad vien tik Europos Sąjungos šalyse dėl atsparių bakterinių infekcijų kasmet miršta apie 25 tūkstančius žmonių. Ir pagrindinė to priežastis – netinkamas, neracionalus antimikrobinių vaistų naudojimas.
Kovotojai prieš infekcijas
Antimikrobinių vaistų, paparsčiau – antibiotikų, reikšmė žmonijai nenuginčijama. Dėka šių preparatų pasaulyje žymiai sumažėjo mirtingumas nuo infekcinių ligų. Pabandant apibrėžti, antibiotikus galima įvardinti kaip vaistines medžiagas, kurios veikia bakterijas žudančiai (bakteriocidinis poveikis) arba stabdančiai jų augimą (bakteriostatinis poveikis). Antibiotikai keliais būdais kovoja prieš mikrobus. Vieni jų geba blokuoti fermentų, kiti baltymų būtinų mikrobų dauginimuisi sintezę. Dalis antibiotikų tiesiog pakeičia sienelių laidumą taip apspręsdami mikrobų žūtį.
Atradimas indų krūvoje
Iki antibiotikų sukūrimo (atradimo) žmonija pralaimėdavo kovą net prieš paprasčiausias infekcijas. Ypač „stebuklingųjų” vaistų paieška suaktyvėjo Pirmojo pasaulinio karo metu, nes šalia to, kad žmoniją traiškė karo mašina, tai sužeistųjų gyvybes nusinešdavo nieko ypatingos infekcijos.
Vienu iš antibiotikų tėvu už tai gavusiu Nobelio premiją yra laikomas penicilino atradėjas Aleksandras Flemingas. Gydytojas pabuvojęs karo lauke ir pamatęs, kad daugumos sužeistųjų negalima išgelbėti dėl juos užklumpančių žaizdų infekcijų, desperatiškai atlikinėdamas daugybę bandymų savo laboratorijoje, bandė atrasti preparatą kovai prieš bakterijas. Kartą po daugybės nesėkmių ir bandymų, kai A.Flemingo laboratorijoje praktiškai neliko švarių Petri lėkštelių, bandydamas nors kažkiek sumažinti nešvarių indų stirtą, jis pastebėjo, kad vienoje lėkštelėje, kurios kraštai jau buvo apaugę pelėsiu, aplink pelėsį buvusios stafilokoko bakterijos buvo žuvusios. Kilo mintis, kad pelėsis (o tai yra grybelis) išskiria kažkokią medžiagą, kuri naikina bakterijas. Pelėsis priklausė penicillium šeimai, tad taip buvo duota pradžia antibiotiko penicilino pradžiai.
Antimikrobinis rezistentiškumas. Kas tai?
Didelį nerimą keliantį reiškinį – antimikrobinį rezistentiškumą, galima apibūdinti kaip mikrobų atsparumą antibiotikams. Paprastai tariant mikrobai tampa atsparūs antibiotikams ir todėl infekcinės ligos vėl tampa iššūkiu ir problema. Gali ateiti laikas kai vėl pasaulis atrodys taip kaip atrodė iki antibiotikų eros. Net paprastos infekcinės ligos gali nebepasiduoti gydymui antibiotikais, todėl gyvybei pavojingu gali tapti net ir bronchitas.
Šis procesas vyksta dėl kelių priežasčių. Gamtos yra nulemtas bakterijų gebėjimas mutuoti ir tapti atspariomis vaistams. Deja, bet labiausiai šį procesą spartina neracionalus antibiotikų vartojimas visame pasaulyje. Įvairios medicinos srities organizacijos konstatuoja, kad antibiotikai naudojami per dažnai, be reikalo, pasirenkamas netinkamas vaistas, skiriamos per mažos dozės, netinkamu dažnumu ar per trumpą laiką.
Ne profilaktikos priemonė…
Reikia pripažinti, kad didelė dalis rekomendacijų dėl antimikrobinių vaistų naudojimo yra skiriama gydytojams. Skatinama antibiotikus skirti tikslingai – atlikus mikrobiologinius tyrimus ir išsiaiškinus ligos sukėlėjus bei jų atsparumą vaistams. Tik ypatingais atvejais skirti plataus veikimo spektro preparatus. Profilaktinis antibiotikų skyrimas gali būti pateisinamas tik išimtiniais atvejais.
Nereikia pamiršti, kad antibiotikai neveikia virusų. Tai yra susirgus ūmiomis infekcinėmis kvėpavimo takų ligomis ir gripu antibiotikų vartojimas nėra tikslingas. Liga nepasitrauks, bet vartojami antibiotikai paveiks natūralią žarnyno mikroflorą, o tai iššauks disbakteriozes ir su tuo susijusias problemas.
Pradėjus vartoti antibiotikus, negalima savarankiškai sumažinti dozės arba nutraukti gydymo. Ankstyvas gydymo nutraukimas gali sukelti infekciją iš naujo, nes ne visi sukėlėjai buvo sunaikinti. Taip pat svarbu nenaudoti antibiotikų likučių ar vaistų paskirtų kitam asmeniui. Kas tinka vienai infekcinei ligai gydyti – tas netinka kitai.
Susijęstraipsniai
