Kovo 27-ąją, sekmadienį, trečią valandą nakties, laikrodžius persukome valandą į priekį. Vasaros laiką Lietuvoje imta įvedinėti prieš 30 metų – 1981 metais. Šio laiko taikymas buvo atšauktas 1999 – 2003 m. laikotarpiu, bet ruošiantis stojimui į Europos sąjungą (ES), vėl atstatytas.
Sezoniniu vadinamas vasaros laikas įvedamas kasmet paskutinį kovo sekmadienį laikrodžius pasukant valandą į priekį ir taikomas daugiau kaip pusmetį – iki paskutinio spalio sekmadienio.
Pirmą kartą idėją, kad persukant laikrodžio rodykles galima „pailginti” dieną ir sutaupyti elektros energijos, 1784-aisiais iškėlė amerikietis išradėjas ir politikas Benjaminas Franklinas. Jo teigimu, pasukus laikrodžius valanda į priekį būtų išlošiama viena šviesi vakaro valanda.
Europos Komisija kaitalioti laiką nusprendė iki 2011 metų. Šiemet visose ES šalyse turės būti atlikti tyrimai, kaip tas kaitaliojimas veikia ūkį ir gyventojų sveikatą.
Visuomenės nuomonės tyrėjai jau anksčiau apklausė dalį Lietuvos gyventojų. Daugiau kaip 55 proc. laiko kaitaliojimui nepritarė, o teiginiui, esą tokiu būdu sutaupoma elektros energijos, nepritarė 79 proc. apklaustųjų.
Užsienio šalyse atlikti verčia sunerimti. Laiko kaitaliojimo įtaką žmogaus organizmui išanalizavo Miuncheno (Vokietija) universiteto chronobiologai. Jie teigia, kad laiko kaitaliojimas vidiniam, biologiniam žmonių laikrodžiui turi daug rimtesnių pasekmių, negu manoma.
Švedijos mokslininkai ištyrė širdies ligomis sergančius žmones ir nustatė, kad įvedus vasaros laiką pirmąją savaitę miokardo infarkto atvejų padaugėja 5 procentais. Nepatogumų dėl laiko keitimo daug patiriama oro uostuose, geležinkelyje ir kitose susisiekimo srityse.
„Nesvarbu, ar esate skrydžių palydovas, medicinos rezidentas ar besikeičiančiu grafiku dirbantis darbininkas, pasikartojantis paros ritmo suardymas greičiausiai turės ilgalaikį poveikį kognityviniam elgesiui ir funkcijai“, – teigia Kalifornijos (JAV) universiteto psichologas Lance Kriegsfeld.
Pasak Vilniaus universiteto medicinos fakulteto profesoriaus Algio Abaravičiaus, laiko keitimas – stresas organizmui. Pakitus biologiniam ritmui, sutrinka ir hormonų veikla bei visa endokrininė sistema, o ji reguliuoja viso organizmo veiklą – psichiką, emocijas, lytinį gyvenimą. Nuo hormonų veiklos priklauso žmogaus darbingumas, nuotaika, medžiagų apykaita.