„Šviesos dėmė“ – taip pavadinta iš Alytaus kilusio šviesuolio, dainiaus Alvydo Jegelevičiaus knyga. Trijų dalių 126 puslapių leidinys atspausdintas Alytaus spaustuvėje, pristatytas Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje.
„Knyga „laikosi“ rankose“, – tvirtina tiesiog „Jėgele“ vadinamo A. Jegelevičiaus kūrybos gerbėjai. „Šviesos dėmė“ – patraukli dizainu, iliustracijomis – tiek knygos viduje, tiek išorėje.
O tekstai? Jeigu kalbėsime apie žodžių žaidimą „gutalašais“ – keblu ką nors pasakyti. Žodinėjimas? Knygą recenzavęs rašytojas, vertėjas Antanas A. Jonynas kai kurias Alvydo kūrybos vietas vadina „poetiniu formalizmu, dėmesiu garsaraščiui“.
Bet viską atperka poezija su Alvydui, turbūt kaip bigbyto muzikantui, savita bliuzo kvadrato ritmika. Autorius tai vadina ritmiškais pulsavimais, džiazavimu. Ypač nuoširdžiai žodis ir ritmas sukimba eilėse, kuriomis knyga pavadinta – „Šviesos dėmė“. Į visiškai kitą pasaulį nukelia „Laiškai Arkašai“, gal vietomis ir padrikoki ar nenatūraliai „papiktinti“, tačiau įdomūs skaityti.
„Tekstai gyvai ir jausmingai alsuoja ir provokuoja skaitytoją“, – rašo „Šviesos dėmę“ recenzavęs Liutauras Degėsys. Poetas ir filosofas A. Jegelevičiaus knygą apibūdina kaip „poeziją ir poetinę prozą, įteisinančią ir įprasminančią socialumą ir pilietiškumą, apginančią pilietiškąją kasdienybę nuo bandymų ją balzamuoti ir mumifikuoti“.
„Šviesos dėmė“ – penktoji kompozitoriaus, muzikanto, aranžuotojo, poeto, eseisto Alvydo Jegelevičiaus knyga. Kūrėjo bibliografijoje – „Kalbantys šešėliai“ (Dvi poemos. „Versus aureus“, Vilnius, 2008 m.), „Nerštas“ (Keturios poemos. „Vaga“, Vilnius, 2007 m.), „Pokario berniukas“ (Keturios poemos. Alytaus spaustuvė, 2005 m.) ir poezijos rinktinė „Keletas vakar šiandien motyvų ir vienintelis prašymas“ („Naujosios Romuvos“ fondas, Vilnius, 2005 m.)
Alvydo Jegelevičiaus knyga „Šviesos dėmė“
Poetiniai tekstai – studijos, esė, paskyrimai, garsaraščiai, kalbos muzika.
„Naujosios Romuvos“ fondas, Vilnius, 2010 m. Roko Gelažiaus iliustracijos. Spaudė Alytaus spautuvė. Apie A. Jegelevičiaus „Šviesos dėmę“: „Gyvas, nenudėvėtas filosofinio mąstymo nervas…“ (L. Degėsis). „Nuoširdi, suinteresuota knyga, kurios autorius orientuojąsi į tikras, tradicines vertybes“ (Antanas A. Jonynas). „Ačiū už takelį kreivą/ ir žingsnelį tiesų – eisiu/ ir atnešiu, ką tarei man/ rast saulėlydyje gaisro“ (Iš autoriaus įžangos).
Zenono Bulgakovo ir Ilonos Krupavičienės nuotraukos
Susijęstraipsniai
