Ilgasis savaitgalis. Ką tai reiškia Alytuje? Teatre, kultūros ir komunikacijos centre veikiant ne po vieną aikštelę, siūlančią skirtingus renginius, į planus vis aktyviau įsijungiant arenai, atrodytų, alytiškių laisvalaikio meniu – pakankamai turiningas.
Tiesa, tų pačių, ypač kultūrai skirtų aikštelių vadovai kalba apie nelengvą laikotarpį ir mėgina spėlioti, ko labiau reikia alytiškiams. Tuo tarpu verslininkai vos spėja suktis ir siūlo mažiau išlaidų reikalaujančias – „pramogas“ išsinešimui… Prekybos alkoholiu licencijos išdalintos gausiai pridygusioms išparduotuvėms – keturioms Naujojoje, dviems – Pulko gatvėje. Ką pasirinkti, išsinešti, išsivežti – yra „Alaus kampelyje“, „13-oje statinių“.
Kaip matome iš skaičiukų, licencijos specializuotoms alkoholio parduotuvėms Alytuje dalinamos be didelių trukdžių. Ko nepasakytum apie barus, kavines, klubus. Jau turime ir kone „unikalų“ atveją – licencija alkoholio prekybai nesuteikta beveik įrengtam klubui – „Melodijos“ socialinei erdvei Ugniagesių gatvėje. Kam turėtų „dėkoti“ savininkai ir galimi lankytojai – istorija nutyli.
Tiesa, ta pati istorija byloja, kad Dzūkijos sostinėje net sunkiausiai laikais vakaroti buvo mėgstama – štai: 1667 metais, kai Alytuje gyveno 454 žmonės, čia veikė 15 karčiamų: beveik viena – trisdešimčiai miestelėnų. Kokį santykį turime dabar, kuomet teigiama, kad Alytuje gyvena 66 tūkst. gyventojų?
Kol kas sunku įsivaizduoti, ką Alytuje veiks kad ir Europos krepšinio čempionato svečias. Per paskutinį pusmetį mūsų mieste užsidarė mažiausia 4-ios vakarojimui, naktinėjimui skirtos įstaigos – iš pradžių „Dzūkų smuklė“, po to – „Palermo Pub“, vėliau – „House Box“ ir galiausia – „Dzūkų Brodvėjus“.
Jeigu dar pridėsime tuštaujančią Teatro, nenaudojamas Rotušės, SoDros, „Medos“ kavines, neveikiantį „Odės“ restoraną, užsidariusius „Kavos namus“, „Kaimo gryčią“, kelis rūbus keisti mėginusią, tačiau dabar neegzistuojančią „Čikagą“ buvusiame „Jaunystės“ kino teatre – viešam maitinimui ir pasilinksminimui skirtų vietelių žemėlapis atrodys dar nykesnis.
„Pramogos, turiningas ir, svarbiausia, saugus laisvalaikis po darbo“, – štai tie trukdžiai, dėl kurių Alytuje nebus kuriama vieno pakankamai garsaus Europos kino režisieriaus juosta – jos filmavimo grupė, nors ir įkalbinėjama iš Alytaus kilusių prodiuserių, pasirinko kitą Lietuvos miestą.
Dėl pramogų ir laisvalaikio pasiūlymų skurdumo mūsų mieste, čia kol kas sunku įsivaizduoti ką nors daugiau, nei vietinius, savo projektų ar dalyvių rate besisukančius renginius. Ir ne tiek svarbu, kaip juos mes vadinsime – tautiniais, tarptautiniais ar tarpkaiminiais.
Visgi – gal nesame visiškai beviltiška laisvalaikio oazė? Kad ir su labai retomis arba nedažnomis kultūrinėmis, sporto programomis, mieste – apie 30 viešai prieinamų kavinių, barų, klubų. Šį sąrašą neseniai papildė „Agnirenio“ bendrovės iniciatyva atidaryta „Taverna“. Ilgąjį kovo savaitgalį duris atvėrė ir naujas klubas – „Fenix“.
Įdomu tai, kad abi naujosios vietelės įsikūrė beveik toje pačioje vietoje – Vilniaus gatvėje. Atrodo, kad šiai gatvei bus lemta atgimti – jau remontuojama ir čia esanti pirmoji Alytaus picerija bei muzikos klubu vadinama menininkų kavinė „Pušis“.
Susijęstraipsniai
