Plastikas – stipri, lengva ir palyginti nebrangi medžiaga. Prieš dešimtmetį, pavargusiems nuo sunkios ir dužios stiklinės taros jis atrodė tarsi išsigelbėjimas. Dabar plastiko indus dedame ant iškylos stalo, su savimi nešiojamės plastikinį gėrimo buteliuką ir priešpiečių dėžutę. Palengvėjo ir vaikų priežiūra – su plastikiniu buteliuku mažyliui nėra grėsmės susižeisti. Tačiau plastikui užkariavus didžiąją mūsų gyvenimo dalį, pasigirsta ir pirmieji nuogąstavimai dėl jo įtakos mūsų sveikatai.
Šių gąsdinimų dar padaugėjo, kai paaiškėjo, kad Europos Sąjungoje nuo šių metų kovo kūdikių buteliukuose bus uždraustas bisfenolis A, sutrumpintai vadinamas BPA. Ši cheminė medžiaga, anot atlikto tyrimo, gali turėti įtakos mažylio vystymuisi, silpninti jo imuninę sistemą. Vis dėlto naujasis draudimas yra skirtas užtikrinti dar didesniam plastiko saugumui visoje ES rinkoje, o ne patvirtinti sklandančias paskalas, kad jo reikia visai atsisakyti. Tad ar verta tikėti internete sklandančiais gąsdinimais?
Baimintis plastiko nereikėtų
Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto Polimerų chemijos katedros docentė dr. Saulutė Budrienė sakė, kad nors pasaulyje atliekami tyrimai ir įrodo, jog dideli BPA kiekiai gali būti žalingi, reikėtų turėti omenyje, kad ši cheminė medžiaga išsiskiria tik tada, kai plastikinius indus naudojame netinkamai.
Be to, pernai Europos maisto produktų saugos tarnyba pateikė dvejus metus trukusio tyrimo rezultatus, kuriuose paneigė faktą, kad BPA sukelia sveikatos negalavimus, tokius kaip širdies ligos ar cukrinis diabetas. Tarnyba patikslino ir toleruojamą šios medžiagos paros suvartojimo lygį – 0,05 mg kilogramui žmogaus kūno svorio. Taigi 60 kilogramų sveriančiam žmogui nepakenks ir 3 mg BPA per dieną – toks kiekis lengvai pašalinamas per inkstus. Kita vertus, tokios BPA dozės vien valgant iš plastikinių indų ar atsigeriant vandens iš buteliuko gauti yra praktiškai neįmanoma.
Kūdikių buteliukai be BPA
„Skaidrūs buteliukai kūdikiams, puodeliai ir kiti indai yra gaminami iš polikarbonato (PC). Kadangi esama įvairių nuomonių apie galimybę iš PC atskilti BPA, buteliukams gaminti vis plačiau naudojamos alternatyvios medžiagos: dvisluoksnis plastikas iš polipropileno ir polistireno, skaidrus poliamidinis plastikas, bioplastikas, pagamintas iš krakmolo ir kt. Šios medžiagos taip pat ženklinamos 7 kodu, o buteliukų apačioje dar pridedamas prierašas, kad plastike nėra BPA (non-BPA), taigi tokie buteliukai vaikams tikrai yra saugūs”, – sakė S. Budrienė. Kad plastikiniai indai būtų saugūs:
- Geriau plastikiniuose induose maisto nešildyti ir į juos dėti tik atšaldytą maistą – esant aukštesnei temperatūrai, plastikai greičiau sensta ir dėl to padidėja jų irimo produktų migracijos į maistą tikimybė.
- Nelaikyti plastikiniuose induose labai riebaus maisto ir alkoholinių gėrimų, neplauti plastikinių indų indaplovėje ir nenaudoti stiprių šarminių ploviklių, pvz., orkaitės valiklio. Indų plovikliu plastikinius indus plauti galima.
- Nenaudoti labai senų ir susidėvėjusių, aplūžusių indų.
Kodai, kuriuos verta įsidėmėti
Polimerų katedros docentė smalsiausiems vartotojams pasiūlė atkreipti dėmesį į ženklus ant plastinių talpų ir indų. Tarptautines polimerų santrumpas ir antrinio perdirbimo kodus galima rasti gaminių apačioje. Jų yra septyni.
„Saugiausiais yra laikomi indai, pagaminti iš plastikų, kurių kodai 1, 2, 4 ir 5. Reikėtų atkreipti dėmesį į gaminius, pagamintus iš plastikų, kurių kodai 3, 6 ir 7″, – sakė S. Budrienė.
Tarptautinės polimerų santrumpos, norodomos ant plastikinių pakuočių
1. PETE polietilentereftalatas (PETE, PET)
2. HDPE didelio tankio polietilenas
3. V polivinilchloridas (PVC)
4. LDPE mažo tankio polietilenas
5. PP polipropilenas
6. PS polistirenas
7. OTHER Šis ženklinimas rodo, kad gaminys pagamintas iš kitų polimerų nei išvardintieji. Taip ženklinamas polikarbonatas, bioplastikai, kopoliesteriai, akriliniai plastikai, poliamidai, daugiasluoksniai gaminiai.
Susijęstraipsniai
