Dažnas alytiškis apstulbo pamatęs „Litesko“ atsiųstą šildymo sąskaitą už praėjusių metų gruodį. Kilo labai daug diskusijų ir pasipiktinimo, daugelis mūsų sąskaitose nurodytas sumas vadino „kosminėmis“ ir nepajėgė suvokti, kodėl už butą reikės sumokėti daugiau nei uždirba.
Į „Alytaus gido“ klausimus sutiko atsakyti „Litesko“ filialo „Alytaus energija“ komercijos direktorius Antanas Krilavičius
– Iš ko sudaryta šilumos kWh kaina? Kas ją nulemia?
– Šilumos energijos kainų priežiūrą ir kontrolę vykdo valstybinės institucijos. Šilumos tarifus visuose Lietuvos miestuose, tame tarpe – ir Alytuje, nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK).
Alytuje šilumos kaina yra skaičiuojama norminių aktų nustatyta tvarka. Informacija apie šilumos sąnaudas atskirais punktais yra reguliariai skelbiama viešai mūsų bendrovės interneto puslapyje www.litesko.lt
Šiuo metu miesto šildymui naudojame nuolat brangstančias importuojamas gamtines dujas iš Rusijos, išlaidos kurioms ir sudaro didžiąją dalį šilumos gamybos sąnaudų, o tuo pačiu – ir didžiąją dalį šilumos tarifo. Šiandien Lietuva dėl atitinkamai susiklosčiusios politinės situacijos už gamtines dujas moka daugiausiai tarp visų ES šalių.
– Kodėl taip skiriasi šildymo kaina mieste? Vartotojai moka nuo 5,3 iki daugiau nei 8 litų už kvadratinį metrą.
– Neefektyviai vartojama, švaistoma šiluma pasenusiuose daugiabučiuose jau daugelį metų išlieka viena pagrindinių Alytaus šilumos ūkio problemų. Tai nėra tik Jūsų miesto bėda – namų renovacija vangiai juda visuose Lietuvos miestuose.
Renovacijos problema turėtų būti sprendžiama radikaliais sprendimais, nes neleistina, kad Lietuvos gyventojai savo pinigais ir toliau pildytų Lietuvai itin brangias dujas šilumos gamybai tiekiančio monopolisto Gazprom kišenę.
Namų būklė lemia, kad šilumos kaina visiems centralizuotai besišildantiems Alytaus gyventojams vienoda, tačiau šilumos suvartojimas ir išlaidos to paties ploto butų šildymui skiriasi net kelis kartus.
Daugiausia už šildymą kas mėnesį tenka mokėti tiems, kurie gyvena senuose, nerenovuotuose – neefektyviai šilumą vartojančiuose namuose. Gruodžio mėnesį 1 kv. metro butų šildymas šiuose Alytaus namuose pareikalavo 30-32 kWh arba 9,5 lito/m².
Renovuotuose ir naujuose namuose ši statistika – 2-3 kartus mažesnė: 1 kv. metro šildymas pareikalavo nuo 10 iki 15 kWh/m² šilumos, o gyventojams kainavo 2,9-4 Lt/m². Miesto vidurkis sudarė 23,2 kWh/m², alytiškiai už 1 kv. metro šildymą mokėjo vidutiniškai 6,7 Lt.
Šie skaičiai atspindi faktą, kad kiekvienas mokame už suvartotą šilumos kiekį. Todėl tik sumažinę suvartojimą, sutaupysime šildymui. Akivaizdu, kad būtina mažinti šilumos švaistymą ir stabdyti pinigų išmetimą į orą – siekti renovuoti, apšiltinti daugiabučius.
– Kas atsakingas už netvarkingus šilumos mazgus, už „į orą” išeinančią šilumą? Kodėl už tai turi mokėti vartotojas, jeigu yra asmenys gaunantys pinigus už šilumos sistemų priežiūrą ir administravimą? Kas turi keisti senas nusidėvėjusias sistemas?
– Šilumos punktai šilumos nenaudoja, o tik paruošia ją naudoti pastato šilumos prietaisuose (radiatoriuose). Į orą šiluma išeina pro kiauras ir neapšiltintas namų sienas ir stogus, todėl norint taupyti šilumą, būtina renovuoti pasenusius daugiabučius.
Žinoma, daugiau šilumos vartojama ir tuomet, kada šilumos punktai yra netvarkingi, tinkamai nesureguliuoti, o kitos namo vidaus šildymo sistemos – išbalansuotos.
Gyventojai, manantys, kad „Litesko“ prižiūrimas šilumos punktas veikia netinkamai, turėtų kreiptis į mūsų bendrovę. Tačiau reikia pažymėti, jog daugiau nei pusė daugiabučių namų šildymo sistemų prižiūrėtojus samdosi pačios, bet mūsų specialistų nuomone, nėra pajėgios kontroliuoti jų darbo kokybės, todėl atskirais atvejais kenčia tų daugiabučių namų gyventojai.
– Dėl ko patiriate nuostolius ir kodėl nesprendžiate problemų, o nuostolius kompensuojate lengviausiu būdu- vartotojų sąskaita?
– Nuo pat savo darbo pradžios Alytuje, „Litesko“ investuoja į patikimą, saugų ir kokybišką šilumos tiekimą, šilumos ūkio atnaujinimą. Bendrovės investicijos į šilumos trasų renovaciją leido mums sumažinti nuostolius trasose iki 12-15 procentų. Šiais parametrais baigiame pasivyti moderniausius Europoje Skandinavijos šalių šilumos ūkius, kurių šilumos trasose prarandama 8-12 procentų.
Šilumos trasų renovacijos procesai aktyviai tęsiami. Jau netrukus pradėsime virš 11 mln. litų vertės vamzdynų modernizacijos projektą. Pusę šios sumos investuos „Litesko“, kitai pusei skirta Europos regioninio plėtros fondo parama. Jau 2011-2012 metais Alytuje iš viso paklosime 2,1 kilometro naujų šilumos trasų, atitinančių šiuolaikinius šilumos laidumo ir kokybės standartus.
Šis šilumos tinklų modernizacijos projektas Alytuje – tarp didžiausių tiek investicijų, tiek darbų apimtimi, kuriuos Lietuvoje įgyvendiname remiami Europos regioninio plėtros fondo. Renovacija leis per 60 procentų sumažinti energijos nuostolius pačiose seniausiose miesto šilumos trasose.
Rekonstrukcijos darbai bus vykdomi Pramonės, Naujosios, Kepyklos, Pulko, Santaikos ir Likiškėlių gatvių rajonuose. Pagrindinių miesto magistralinių, dalies kvartalinių ir įvadinių centralizuoto šilumos tiekimo tinklų, kurie bus modernizuoti, amžius siekia nuo 32 iki 40 metų.
Likiškėlių ir Statybininkų gatvių rajone bus nutiesta nauja 70 metrų ilgio šilumos trasa, kuri sujungs tinklus į žiedą. Šis sprendimas padidins šilumos patikimumą dideliam daugiabučių namų rajonui, kuriam šilumą bus galima tiekti alternatyviu maršrutu, įvykus šilumos tiekimo sutrikimams paprastai naudojamoje trasoje.
Taip pat reikėtų suvokti, kad absoliučiai didžioji dalis šilumos iššvaistoma ne trasose, o neefektyviai energiją vartojančiuose daugiabučiuose – pro kiauras namų sienas ir stogus. Šilumos trasose šilumos nuostolius galima siekti mažinti, bet tik keliais procentais atliekant labai reikšmingas investicijas, o renovuojant namus šilumos vartojimą galima sumažinti kartais.
Pateiksiu pavyzdį – jeigu šilumos tiekimo efektyvumą trasose padidinsime 3-5 procentais ir pasieksime Skandinavijos lygį, sutaupysime apie 300 tūkst. nm³ gamtinių dujų arba 350 tūkst. litų per metus. Tuo tarpu renovavus Alytaus daugiabučius namus ir juose pasiekus Skandinavišką vartojimo statistiką, sutaupytume iki12 mln. nm³ dujų – iki14 mln. litų per metus.
– Kokį kurą naudojate šildymui? Ar nėra pigesnės alternatyvos? Kodėl nenaudojamos malkos?
– „Litesko“, siekdama mažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos ir dujų kainų, ėmėsi žingsnių, kurie leis Alytui prisijungti prie alternatyvius energijos šaltinius vartojančių žaliųjų Lietuvos miestų, kuriuose šilumos kainos yra stabilios ir nėra įtakojamos pastovaus iš Rusijos tiekiamų naftos ir gamtinių dujų kainų kilimo.
Alytiškiams, tikiu, ši žinia jau nėra naujiena. Mieste jau įpusėjo kogeneracinės biomasės elektrinės statybų darbai, į kuriuos „Litesko“ iš viso investuos apie 80 mln. litų.
Tai – naujas žingsnis Alytaus šilumos ūkyje, kurio teigiamą svarbą pajus visi. Jau 2012 metų vasarą pradėsianti veikti elektrinė leis mums atsisakyti dalies brangaus importuojamo kuro, galėsime užtikrinti stabilesnę šilumos kainą Alytaus gyventojams.
Kasmet naujoje elektrinėje pagaminsime apie 156 tūkst. MWh žaliosios energijos. Per metus iš biomasės bus pagaminama beveik pusė miestui tiekiamos šiluminės energijos. Vasarą, išskyrus periodą, kuomet katilinė bus stabdoma techniniam aptarnavimui, žaliosios šilumos kiekis sudarys visą 100 procentų.
Maža to, išaugęs biomasės poreikis leis vietinį kurą ruošti Alytaus ir aplinkinių rajonų tiekėjams, miškų urėdijoms. Tai reiškia, kad sukursime daug naujų darbo vietų alytiškiams. Energijos gamybai numatoma naudoti miško kirtimo ir valymo, medienos apdirbimo atliekas, medienos skiedras. Biokuro poreikis elektrinėje sudarys iki 62 tūkst. tonų biokuro.
Nauja elektrinė gamtinių dujų suvartojimą leis sumažinti iki 18 mln. kubinių metrų per metus. Mažesnis gamtinių dujų vartojimas apribos ir į aplinką išmetamų teršalų kiekį. Kvėpuoti švaresniu oru leis 44 procentais sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų, anglies dioksido, išmetimai į aplinką.
– Koks „Litesko“ pelnas?
– Pelno normą, kaip ir visą šilumos tiekimo bendrovių veiklą, reglamentuoja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK). Mūsų bendrovei nustatyta pelno norma Alytuje yra 4,3 proc..
– Kodėl Alytus ketvirtas tarp miestų, kurie daugiausiai moka už šildymą?
– Visų pirma norėčiau priminti, kad jau 2012 metais mieste atidarius kogeneracinę biomasės elektrinę, Alytus prisijungs prie alternatyvius energijos šaltinius vartojančių žaliųjų Lietuvos miestų, kuriuose šiluma kainuoja mažiausiai.
Tuo tarpu šiandien alytiškiai už šildymą vidutiniškai moka tik nežymiai daugiau nei didžiausių šalies miestų – Vilniaus ir Kauno – gyventojai. Oficiali statistika skelbia, kad už 50 kv. metrų ploto butą alytiškiai gruodžio mėnesį vidutiniškai mokėjo 335 litus, vilniečiai – 305 litus, kauniečiai – 310 litų.
Tai didelis pasiekimas, žinant, kad Vilniuje – net 8 kartus daugiau gyventojų nei Alytuje. Didžiausiuose miestuose šiluma kainuoja mažiausiai, nes šilumos tinklai turi daugiau vartotojų.
Kas moka už namo skaitiklių neatitikimus? Ar nepažeidžiamos vartotojų, kurie sąžiningai moka už paslaugas teisės, ar žmonės gali būti tikri, kad jie neapgaudinėjami?
Visi šilumos apskaitai naudojami Alytaus atsiskaitymo prietaisai atitinka visus norminių aktų reikalavimus ir visi šilumos skatikliai yra metrologiškai patikrinti. Pasitaikius klaidingų skaitiklių nuskaitymo atvejų, klaidos yra ištaisomos, o perskaičiavimai pateikiami kartu su kitų mėnesių sąskaitomis.
Absoliučiai visos mūsų sąskaitos klientams teikiamos griežtai laikantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) patvirtintų šilumos paskirstymo ir apskaitos metodų.
– Ar žmonės privalo apmokėti jūsų patiriamus nuostolius dėl netvarkingų šildymo sistemų? Ar tai vartotojų kaltė?
– Kiekvienos prekės galutinę kainą sudaro gamybos, nuostolių, transportavimo ir kiti kaštai. Tarkime elektros tiekimo nuostoliai šiuo metu Lietuvoje sudaro apie 12 proc. Šilumos energija – ne išimtis, nuostoliai yra įskaičiuojami į galutinę kainą.
Šiuo atveju skirtumas nuo šilumos energijos nuostolių nebent tas, kad elektros energijos nuostolių, skirtingai nei šilumos energijos, žmonės plika akimi pamatyti negali. Šilumos gamybos ir tiekimo nuostoliai, patiriami Alytuje ir kituose Lietuvos miestuose, yra normuojami Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK). Alytuje nustatytų normatyvinių nuostolių neviršijame.