„Alytaus gido“ skaitytoja kreipėsi su nuotraukomis, kuriose užfiksuota masinė paukščių žūtis. „Visi net netilpo į kadrą“, – sako moteris, kritusių sparnuočių būrį sausio 14-ąją įamžinusį kelyje į Miroslavą (Alytaus r.), prie naujųjų kapinių.
Liudininkės teigimu, ant kelio ir prie šalia esančio beržo galima buvo suskaičiuoti dešimtis negyvų paukščių. Kas jiems nutiko? Šį klausimą mūsų portalas peradresavo gamtos žinovams.
Kol sulauksime atsakymo – pateikiame specialistų komentarus dėl pasaulio žiniasklaidoje mirgėjusių vaizdų iš Beebe miestelio Jungtinėse Amerikos valstijose.
Masinės sparnuočių žūtys visame pasaulyje – kas tai? Veterinarijos patologai JAV pranešė, kad tūkstančiai negyvų paukščių Beebe vietovėje tikriausiai žuvo atsitrenkę į medžius ar kitas kliūtis.
Analogiški įvykiai JAV nutiko Gilbertsvillyje, Luizianoje, Pointe Coupee Parish, taip pat Falčiopinge (Švedija), kai iš dangaus nukrito iki šimto negyvų kuosų.
Tiek JAV, tiek Švedijos ekspertai panašius atvejus pateisino tuo pačiu argumentu – paukščius, kaip spėjama, pabaidė fejerverkų sprogimai.
Žuvusių paukščių skrodimas atskleidė, kad daugelis patyrė smūgines traumas – tai patvirtina išorės audinių ir vidaus organų sumušimai. Tyrimo metu buvo atmesta nunuodijimo ar pesticidų galimybė.
Tiesa, matyt, kalti ne tik fejerverkai. Biologų manymu, masinės paukščių mirtys gali būti natūrali žiemos pasekmė, kurios priežastys – meteorologinės arba antropogeninės – tai yra žmonių veiklos rezultatas.
ATNAUJINTA 2011-01-16, 16.41 val.
Situaciją komentuoja Arūnas Pranaitis
Žuvinto biosferos rezervato direktorius
Neapžiūrėjus rankose tų paukštelių yra labai sunku nustatyti žuvimo priežastį. Šie sparnuočiai yra alksninukai (aiškiai matosi kai kurių, patinėlių, juodos kepurėlės ir dėmės po snapu), be to tai rūšiai labai būdingas juodai ir geltonai margas sparnų raštas, žalsvai gelsvas kūnas.
Alksninukai žiemą skraido tankias būreliais, nors maitinasi aižydami alksnių, tujų kankorėžių sėkliukes, bet neretai tupinėja pakelėse. Kadangi yra nebaigštūs, gali visu būriu lengvai atsitrenkti į per dideliu greičiu važiuojantį automobilį.
Apžiūrėjus rankose jų kūnelius ir radus kraujosruvų ar sulaužytų kaulų (vienoje nuotraukoje paukštis lyg ir sulaužytais sparnais), nekiltų abejonių.
Keliuose žūva labai daug smulkių sparnuočių, ypač jei jie apsilpę, ar kai kitur neranda maisto. Kai užmušamas pavienis paukštis, nedaug kas pastebi. Kai žūna visas būrelis – stebimės, o juk reiktų tik laiku pristabdyti automobilį.
ATNAUJINTA 2011-01-17, 11.14 val.
Situaciją komentuoja Ramūnas Krugelis
Metelių regioninio parko direktorius
Deja, šiandien apie tikrąsias žūties priežastis be specialistų tyrimo kol kas tegalime spėlioti. Masinių paukščių žūties atvejų paskutiniu metu pasaulyje girdisi nemažai ir tikslios priežastys nė vienu atveju nėra ištirtos. Įvykiai toli gražu nėra raminantys, bet greičiausiai nebus aptikta nieko apokaliptiško.
Šiuo, Miroslavo atveju, scenarijai galimi įvairūs: nuo masinio apsinuodijimo sėjai paruoštais grūdais iki krovininio automobilio, pervažiavusio būrelį. Kodėl ne visi ant kelio? Individų sužalojimo laipsnis galėjo būti skirtingas: vieni žuvo vietoje, kiti kiek paskrido, treti liko sveiki ir gyvena toliau.
Nuolat būnant arčiau gamtos, paukščių būrelis ant kelio nėra neįprastas reiškinys. Dažnai važinėjant man ir pačiam šią žiemą jau ne kartą teko vengti susidūrimų su kurapkų ar tų pačių alksninukų pulkeliais, ypatingai kada aplink daug sniego, o ant kelio jo nėra. Nors pastebėti nedidukus pilkus paukščius ant asfalto tikrai ne visada įmanoma, tačiau reikėtų bent pasistengti būti atsargesniems, atidesniems.
ATNAUJINTA 2011-01-17, 13.41 val.
Ona Drobelienė, vyriausioji specialistė
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos
Pritariame specialistų išsakytoms mintims. Nieko naujo ir daugiau pasakyti negalėtume.
Susijęstraipsniai
