Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) Genocido aukų muziejaus paroda „Smurto kronika: Lietuva 1939-1941 metais” skirta 1941 m. birželio trėmimams atminti.
Parodą sudaro trisdešimt pakabinamų stendų ir aštuonios veidrodinės plokštės. Informacija pateikiama lietuvių ir anglų kalbomis. Eksponuojami dokumentai ir nuotraukos supažindina su tarptautinėmis Lietuvos nepriklausomybės praradimo aplinkybėmis, represijų ir krašto sovietizavimo pradžia, Juodojo Birželio tragedija, kai per keletą dienų iš Lietuvos į tolimiausius Sovietų Sąjungos rajonus buvo išvežta apie 18 tūkst. jos piliečių. Lietuvos visuomenė neblogai žino šiuos tragiškus XX a. vidurio Lietuvos istorijos faktus, tačiau parodos rengėjai, atsižvelgdami į tai, kad paroda rengta užsienio žiūrovams, kurie nėra gerai susipažinę su mūsų šalies istorija, taip pat mažiau informuotai visuomenės daliai – jaunimui, negalėjo nepaminėti svarbiausių įvykių, nulėmusių Lietuvos valstybės likimą. Bendras istorinis fonas buvo kuriamas daugeliui matytomis iliustracijomis, kartu siekta rasti naujesnės medžiagos, atskleidžiančios tautos ir žmogaus – gyvenusio, dirbusio, kūrusio savo šeimos ir valstybės gerovę – tragediją. Geriausiai šiuos išgyvenimus padeda pajusti komponuojamos skirtingais gyvenimo laikotarpiais darytos nuotraukos: greta fotografijų, darytų nepriklausomoje Lietuvoje, eksponuojamos represuotų žmonių nuotraukos, darytos lageriuose ar tremtyje. Eksponuojamas Lietuvos gyventojų tremties vietų žemėlapis, pateikiami statistiniai duomenys apie sovietų ir nacių Vokietijos okupacijų metu patirtas represijas.
Meninis parodos apipavidalinimas taip pat atspindi „sulaužytų gyvenimų” motyvą. Šias asociacijas kelia foninė stendų grafika, imituojanti suskilusį stiklą, bei tragiško likimo šeimų nuotraukos, atspaustos ant sudaužyto veidrodžio. Stenduose dominuoja juoda, balta ir raudona spalvos. Juoda ir balta pabrėžia istorinės medžiagos autentiškumą, raudona simbolizuoja Lietuvą ištikusias okupacijas ir per jas pralietą kraują.
Parodoje panaudotos nuotraukos ir dokumentai iš Genocido aukų muziejaus, Lietuvos centrinio valstybės ir Lietuvos ypatingojo archyvų, Lietuvos nacionalinio, Kauno Vytauto Didžiojo Karo, Lietuvos savanorių muziejų rinkinių ir privačių asmenų. Paroda eksponuota Europos Parlamente Briuselyje, Taline, Sankt Peterburge, didžiuosiuose Lietuvos miestuose.
Sausio 12 d. 17 val. paroda „Smurto kronika: Lietuva 1939 – 1941 metais” atidaroma Alytaus kraštotyros m muziejuje (Savanorių g. 6).