Ledas užtraukė plačiuosius Dusios vandenis. Savaitgalį ne vienas žvejys jau tikrino ežero ledo tvirtumą ir ešerių aktyvumą.
Kitaip nei kituose ežeruose, sniego ant ledo nebuvo, bet šaltukas spaudė.
Šeštadienį ledas siekė 7-8 centimetrus, galėjai drąsiai vaikščioti po visą ežerą.
Taip lygiai ledas Dusioje retai kada užšąla. Dažniausia aptraukiami atskiri plotai ir skirtingu storiu, neretai pasitaiko pavojingų, net iki kelių šimtų metrų siekiančių įtrūkimų – jų žvejai turi ypatingai saugotis, ypač tais atvejais, kai jie yra užsnigti ar užpustyti ir ne visai aiškiai matomi.
Taigi, ant Dusios – ledas! Ir tai džiugi žinia mėgstantiems poledinę žūklę, šio ežero platybes, siekia perprasti paslaptis, žvejybos jame subtilybes.
Žuvies, daugiausia ešerių, Dusioje yra – ežeras nėra taip eksploatuojamas, kaip praėjusiais dešimtmečiais, stekenamas, kaip šalia esantis Metelys. Žuvų populiacija čia turi daugiau galimybių atsinaujinti ir augti.
Sekmadienis. Su kolega esame vieni iš keliolikos žvejų šiandien pasiryžę pasisveikinti su Dusia ir jos ešeriais.
Nors privažiuojame su vietiniais žvejais, kurie žino šį ežerą, geriau nei savo namus – mūsų automobilis kelis kartus „pasikabina“.
Dusia pasitinka nedraugiškai – pučia stiprokas pietų pietvakarių vėjas. Ledas užklotas iki 10 centimetrų sniego sluoksniu.
Pasidalinę žiniomis, kas ką girdėjęs apie ankstesnes žvejybas, aptarę taktiką, lipame ant ledo. Beje, kolega, čia gaudantis daugiau, kaip 20 metų, patvirtina, kad vos 2 ar 3 žiemas galėjęs taip anksti užlipti ant Dusios ledo.
Pastarasis pernakt yra dar labiau sutvirtėjęs – tiek priekrantėse, tiek gyliuose ledas siekia 12 – 15 centimetrų. Žvejybą pradedame nuo 8 – 10 metrų gylio. Po to einame giliau – iki keliolikos metrų.
Deja, žuvys labai vangios – daugiausia kimba „gražuoliai“ pūgžliai ir pro retą – nedideli ešeriukai. Tik apie 10 valandą, kaip dažniausiai čia ir būna, ešeriai suaktyvėja. Tai iš vienos tai iš kitos eketės pagaunam po vieną du kiek didesnius dryžuotuosius.
Po kokios valandos ir pastarieji kažkur dingsta. Pasileidžiu jų ieškoti – traukiu į gylius, eketę išgręždamas kas 50 metrų. Po 20 patikrintų vietų, nieko nepešęs, grįžtu link kranto, kur gaudo ir didžioji dauguma žvejų, taip pat negalinčių pasigirti gausesniu laimikiu.
Mėginu eiti lygiagrečiai kranto, tikėdamasis aptikti žuvų būrelį. Ale … sulaukiu tik smulkiųjų kibimo. Apie 15 val. su kolega Dusią paliekame ramybėje, iki kito karto…
Kitąsyk gal eisime iš kitos ežero pusės – iš geriau žinomų vietų, kur yra daugiau kalnelių ir sėkmingos praėjusios žiemos vietelės. Iki susitikimo Dusioje!
Algirdas Janavičius, spiningavimas.lt
Susijęstraipsniai
