Mokslininkų teigimu, jei nuolat vartojame truputį aspirino, sumažėja tikimybė susirgti vėžiu: esą vyresniems nei 40 metų žmonėms rekomenduojama šį vaistą gerti kasdien.
Be recepto parduodamas aspirinas paprastai vartojamas skausmui malšinti ar karščiuojant. Apžvelgę aštuonis tyrimus, kuriuose dalyvavo per 25 tūkst. pacientų, britų mokslininkai nustatė, kad kasdien vartojant po 75 ml aspirino tikimybė susirgti vėžiu tyrimo laikotarpiu buvo 21 proc. mažesnė. Per paskesnius penkerius metus – net 34 proc. mažesnė. Labiausiai aspirinas saugojo nuo virškinamojo trakto vėžio – tikimybė mirti nuo šio vėžio po penkerių metų buvo 54 proc. mažesnė, palyginti su tais, kurie aspirino nevartojo.
Dr. Peteris Rothwellas iš Oksfordo universiteto sako, kad nors aspirinas ir sukelia nedidelę skrandžio kraujavimo tikimybę, ją nusveria tokie pranašumai, kaip vėžio ir širdies smūgio grėsmės sumažėjimas.
Mokslininkai nustatė, kad vartojusiems aspiriną tikimybė per 20 metų mirti nuo prostatos vėžio sumažėjo maždaug 10 proc., nuo plaučių vėžio – 30 proc., nuo kolorektalinio (žarnyno) vėžio – 40 proc., o nuo stemplės vėžio – net 60 proc.
Galimų pokyčių dėl kasos, skrandžio ir smegenų vėžio nepavyko nustatyti, nes tokių atvejų tarp tiriamųjų buvo nedaug.
Ataskaitą apie tyrimą paskelbė žurnalas „The Lancet”. Mokslininkai pabrėžia, kad pacientai aspiriną vartojo vidutiniškai 4-8 metus, tad gautoji mirčių nuo vėžio statistika gali nepakankamai nusakyti rezultatus, kurie būtų gauti medikamentą vartojant ilgiau. Ekspertas iš Kardifo (Didžioji Britanija) universiteto medicinos mokyklos dr. Peteris Elwoodas aspiriną laiko „nuostabiu vaistu”. „Kraujavimo tikimybė yra labai nedidelė, palyginti su teigiamu jo poveikiu”, – įsitikinęs jis. Prof. P.Rothwellas interviu BBC taip pat sakė, kad vidutinio amžiaus žmonėms vidinio kraujavimo tikimybė yra labai nedidelė. Tačiau ji labai smarkiai padidėja perkopus per 75 metus. Tinkamas laikas pradėti aspiriną gerti kasdien sulaukus 40-50 metų. Taip jį vartoti rekomenduojama maždaug 25 metus.