Smulkūs centai vertinami vis mažiau. Jau nebe kiekvienas gatvėje radęs vieno, dviejų ar penkių centų monetą pasilenks ją paimti. Ne paslaptis, kad ir monetų kaldinimas atsieina kur kas brangiau negu tų centų vertė. Tačiau kol kas iš apyvartos šie pinigai nėra išimami. Kaip rodo apklausos, tam priešinasi dauguma lietuvių. Žmonės baiminasi, kad išėmus iš apyvartos taip vadinamus baltus centus, produktų ir paslaugų kainos bus apvalinamos į didžiąją pusę, todėl praktiškai viskas brangs.
„Lietuvos banko” atstovas spaudai Mindaugas Milieška sako, kad vieno cento monetų kaldinimas kainuoja nuo trijų iki penkių kartų daugiau už jų nominalą. Kaina priklauso nuo monetų ruošinių kainos tarptautinėse metalų rinkose. Dviejų centų monetai šis skirtumas atitinkamai mažesnis. Tiesa, reikia pastebėti, kad monetas „Lietuvos bankas” užsako ne kasmet, o priklausomai nuo jų poreikio šalies pinigų apyvartoje. Pavyzdžiui, užpernai apyvartinėms ir kolekcinėms monetoms kaldinti iš viso buvo išleista 29 mln. 560 tūkst. litų, o pernai – 25 mln. 340 tūkst. litų.
„Lietuvos banko” valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas pastebi, kad didelis monetų apyvartoje skaičius gyventojams sudaro papildomų problemų, nes, norint jomis atsiskaityti arba įskaityti į sąskaitą, komerciniai bankai, priimdami didesnį monetų kiekį, ima užmokestį. „Todėl nuo 2003 m. „Lietuvos bankas” įsigijo monetų skaičiavimo automatus, kuriais naudojantis be užmokesčio monetas gali pasikeisti gyventojai ir smulkūs verslininkai. Ši paslauga pasiteisino, tapo populiari ir kasmet ja naudojasi vis daugiau klientų, per juos į „Lietuvos banką” sugrįžta beveik 40 proc. monetų”, – teigė R.Šarkinas.
Ne vieneri metai „Lietuvos banko” užsakymu atliekami tyrimai, kurių metu šalies visuomenė apklausiama ar pritartų 1 ir 2 centų arba 1,2 ir 5 centų išėmimui iš apyvartos. Iki šiol didesnė gyventojų dalis pasisako prieš šių monetų išėmimą iš apyvartos. Kaip sako M.Milieška, 2008 m. kovo mėnesį Seimui teiktame Lietuvos banko pranešime buvo nurodyta: „Lietuvos banko pradėta vieša diskusija dėl atsiskaityti apskaičiuotų sumų apvalinimo iki 5 ar 10 centų, siekiant sumažinti mažų nominalų monetų skaičių apyvartoje, palankaus atgarsio iš verslininkų kol kas nesulaukė. Nepaisant visuomenės didėjančio palankumo apvalinti apskaičiuotas mokėti sumas, nemaža jos dalis vis dar su nepasitikėjimu žiūri į tokią galimybę.”
Siekdamas optimizuoti monetų struktūrą, „Lietuvos bankas”, matydamas galimybę mažinti smulkiųjų monetų poreikį, visuomenei pateikė jų minimizavimo programą apvalinant ne prekių kainas, o tik galutines mokėtinas sumas. Tačiau visuomenės nuomonių tyrimas parodė visuomenės nepritarimą ir tokiam žingsniui. Taigi, anot R.Šarkino, „Lietuvos bankas” toliau žada plėtoti savo pasiūlymą visuomenei įtikinamiau apibūdindamas naudą, mažindamas baimes dėl apvalinimo padarinių, taip pat atlikdamas naujus tyrimus ir konsultacijas.
Pagal apklausas, kiek daugiau nei pusė gyventojų stengiasi išleisti smulkias 1,2 ir 5 centų monetas arba jas naudoja kitaip: atiduoda vaikams ar anūkams, deda į taupyklę arba kitais būdais jas kaupia, paaukoja benamiams ar išmaldos prašytojams ir pan.
2010 m. lapkričio 30 d. apyvartoje buvo beveik 967 mln. vienetų įvairių nominalų apyvartinių monetų, o jų suma – per 194 mln. litų, svoris – per 1 tūkst. 900 tonų.