Pirkdami žaislus savo vaikams, tėvai tikisi žibančių mažylio akių ir šypsenos. Deja, kartais dėl neapdairumo mažyliui išrenkame tai, kas baigiasi ašarų kalnu. Kišenėje užsidegę šautuvėlio šoviniai, į aštrius kampus įsipjauti pirštukai, pabirusios smulkios dalys, jau seniai atsidūrusios burnytėje, alerginė reakcija… Norėdami to išvengti, žaislus rinktis turime ypač atidžiai.
Įstojusi į Europos Sąjungą, Lietuva įgijo teisę naudotis skubaus dalijimosi informacija apie pavojingus ne maisto gaminius sistema RAPEX. Jos tikslas – keistis informacija apie vartotojams pavojingus produktus. Per metus sistemoje užfiksuojama apie du tūkstančius pranešimų. 2009-ųjų metų sistemos veiklos ataskaitoje skelbiama, kad daugiausiai – net 60 proc. – pranešimų buvo apie nekokybiškus ar nesaugius žaislus.
Mažas žaisliukas, dideli pavojai
Tėvai, pirkdami vaikui žaislus, dažnai būna nepakankamai atidūs, neįvertina visų galimų pavojų. „Žaislui sudužus, suplyšus ar kitaip sugedus, tėvai dažnai mano, jog tai – vaiko kaltė, todėl sugedusį žaislą nesusimąstydami išmeta ir perka naują. Iš tiesų žaislai, ypač skirti patiems mažiausiems, neturėtų nei plyšti, nei dužti, nei kitaip sugesti”, – sakė Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos vyriausioji valstybinė inspektorė Nijolė Juršienė. Jeigu taip nutinka, reikėtų apie sugadintą žaislą pranešti tuo besirūpinančioms institucijoms – tai padės apsaugoti kitus su tuo žaislu žaisiančius vaikus.
Dažnai vartotojai tiesiog tingi vargintis dėl kelių išleistų litų. Tačiau iš tiesų būtent tokiuose, kelis litus kainuojančiuose žaisluose ir slypi didžiausias pavojus. Juk rinkdamiesi brangų daiktą nepasikukliname nuodugniai jį apžiūrėti, išimti iš pakuotės, išmėginti jo tvirtumą, paklausinėti apie jo sudedamąsias dalis ir pan. O pigias prekes renkamės spontaniškai, ilgai nemąstome. N. Juršienė vis dėlto pataria prieš perkant žaislą susimąstyti, ar jis nepakenks mažyliui. Dažniausiai vaikui kyla pavojus uždusti, užspringti prarijus smulkias dalis, susižeisti į aštrias briaunas, apsinuodyti cheminėmis medžiagomis. Būtina dar pirkimo vietoje apžiūrėti, ar žaislas paženklintas, ar nurodytas importuotojas, ar yra instrukcija lietuvių kalba. Vertėtų apsilankyti ir minėtoje RAPEX interneto svetainėje, kur galima rasti informaciją apie nekokybiškus žaislus ir jų nuotraukas.
Čekis – žemėlapis pas pažeidėją
Kad ir ką pirktume – brangų konstruktorių žaislų parduotuvėje ar pigią mašinėlę turguje – pirkimo čekis yra mūsų vienintelis garantas, kad, jeigu prekė yra nekokybiška ar nesaugi, pažeidėjas galėtų būti nubaustas. Baudos nekokybiškus ar nesaugius žaislus įvežantiems ar parduodantiems verslininkams siekia iki 30 tūkst. litų.
Vis dėlto dažniausiai baudas verslininkai gauna ne sulaukus skundo iš vartotojų, o Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos vykdomų planinių patikrinimų metu, kai inspektoriai tiesiog užsuka į žaislų pardavimo vietą ir ieško nekokybiškų prekių. Pastebėję, kad žaislas nesaugus, inspektoriai jį siunčia į laboratoriją. Jeigu įtarimas pasitvirtina, žaislas išimamas iš rinkos, informacija perduodama į RAPEX sistemą, o pažeidėjas nubaudžiamas. Šiais metais iš rinkos jau išimtos 22 žaislų rūšys, pradedant barškučiais ir baigiant dėlionėmis.
Didžiausią pavojų kelia kiniški žaislai
Pastaruoju metu Lietuvoje viena po kitos atsidarinėja kiniškų prekių parduotuvės. Nieko blogo, kad kinų verslininkai ieško laimės Lietuvoje, tačiau viena rimta bėda egzistuoja – ar iš nežinojimo, ar iš noro pasipelnyti, šiose parduotuvėse randama ypač daug nekokybiškų, ES standartų neatitinkančių prekių. Tai įrodo ir RAPEX sistemos duomenys, ir Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos ataskaitos – didžioji dauguma nekokybiškų žaislų į Lietuvą ir Europą atklysta iš Kinijos. Štai paskutinio Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos patikrinimo metu vienoje iš kiniškų prekių parduotuvių rasti 9 nesaugūs žaislai. Tikimasi, kad pamažu naujieji verslininkai iš Rytų supras, kad Lietuvoje prekių saugos įstatymai yra griežti, ir jų reikia laikytis. Kol kas tokiose parduotuvėse inspektorė pataria žaislus ir kitas prekes rinktis ypač atidžiai, įvertinant galimą riziką.
N. Juršienė ragina visus vartotojus, pastebėjusius, kad prekė yra nekokybiška, elgtis pilietiškai ir pranešti apie tai atsakingoms institucijoms: Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai arba Valstybinės ne maisto produktų inspekcijai. Skundus galima pateikti ir internetu. Taigi sugaišę vos kelias minutes, prisidėsite prie kokybiškesnių ir saugesnių produktų Lietuvos parduotuvių lentynose, atsiradimo. Kadangi minėtos institucijos perduos informaciją ir RAPEX sistemai, nuo pavojingų prekių „išvalysime” ir visos Europos lentynas.