Nuo pirmojo pakvailiojimo su gitaromis – iki koncertų tūkstantinėms minioms. Nuo „krikšto” Rokiškyje iki pasirodymo Čikagoje. Nuo 1990-ųjų – iki 2010-ųjų. Visa tai apvalaus jubiliejaus proga jums siūlys prisiminti nemari ir jau galima sakyti legendinė humoro grupė „Ambrozija”.
Jei šiam Rokiškio miestui tektų rinkti savo ambasadorius, finale tikrai susikautų šie trys nenuilstantys juokauti vyrukai ir vietos gamybos sūriai. Kas nugalėtų? Greičiausiai būtų lygiosios: ir vieniems, ir kitiems Rokiškyje jau seniai derėtų pastatyti paminklą.
O buvo taip…
Prieš dvidešimt metų trys vyrukai paėmė į rankas gitaras ir pradėjo kvailioti.Ko dar reikėjo. Žinoma, linksmų plaučių ir skambaus pavadinimo. O jis kilo visai netikėtai, kai vienas tuomečių grupės narių populiarioje dainoje „Mano namas vijokliais apaugęs” vijoklius pakeitė ambrozijomis. „Net ten daug žinojome, ką reiškia, bet skambėjo gerai”, — prisimena visus dvidešimt metų grupėje praleidęs Giedrius Viduolis.
Vėliau pasipylė ne tik koncertai didžiuosiuose šalies miestuose, bet ir humoro žygiai per Lietuvą. Dabar gal ir sunku patikėti, tačiau „Ambroziją” tuo metu su kitomis grupėmis stadionuose pasitikdavo tūkstantinės minios.
Dar vienu karjeros šuoliu tapo televizija. Tik tiek, kad po laidos „Nosis” rokiškėnams teko susitaikyti su personažų vardais. Dar ir dabar dažnas G.Viduolį pavadina Tata, Kęstutį Matelį – Raimundėliu, Joną Buziliauską – Beausiu. „Neįsižeidžiame, ko jau čia… Juk patys sugalvojome tokius personažus, vadinasi, tai – dalis mūsų pačių”, — sako G.Viduolis. Dėl rokiškėnų varžėsi ne vienas teleivizijos kanalas, pernai jie netgi kūrė itin ambicingai pavadintą laidą „Ambrozijos TV”. Šįmet daugiau dėmesio nuspręsta skirti koncertinei veiklai – pabūti arčiau žmonių.
Grupės sudėtis ne kartą keitėsi. Vienu metu vyrai netgi buvo pasišovę linksminti vaikus, išleistas ir jų albumas – spektaklio „Sviedinukas greituoliukas” garso takelis. Po to „Ambrozijos” vyrų kasdienybę kurį laiką skaidrino ir vienintelė grupėje buvusi moteris – Violeta Mičiulienė.
Tik prieš keletą metų vyrai vėl liko tryse. Kaip trys muškietininkai. Tik po dvidešimties metų…
O yra taip…
Tačiau net ir solidaus amžiaus sulaukusi „Ambrozija” neketina skirstytis į pensiją. „Dar anksti apie tai net galvoti. Kuriame, kad dieną renkamės ir dėliojame naujus numerius, repetuojame. Kol jėgų yra, negi vartysies lovoje”, — aiškina G.Viduolis.
„Kasmet tenka surengti apie šimtą koncertų. Paskaičiavome, kad į tą patį miestą atvykstame kas pusantrų metų ir vis su nauja programa. Vadinasi, per tiek laiko apsukame visą Lietuvą”, — pasakoja Giedrius. Tik kukliai užsimena, kad ne vien Lietuvą. Mat prieš keletą metų „Ambrozija” sulaukė kvietimo iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Nors ir ne Niujorko „Metropolitan” operos rūmuose, tačiau pasirodymas Čikagos lietuviams buvo sutiktas itin šiltai.
O bus taip…
Tačiau visvien daugiausia dėmesio „Ambrozijos” nariai skiria paprastiems žiūrovams, kuriuos mielai kviečia į savo koncertus. Šis pasirodymas jūsų laukia Alytaus kultūros ir komunikacijos centre, gruodžio 9d., 18val., kartu su koncerto viešnia, visada linksma ir optimistiška V. Mičiuliene – Stepute.
„Be jokios abejonės, turime įdomiausią ir turbūt geriausią visų laikų programą, kurioje prisiminsime ir priminsime tuos laikus, kai dar buvome jauni ir gražūs. Dabar, kaip sakoma, tik gražūs. Todėl visus nuoširdžiai kviečiame švęsti gimtadienį kartu: juk jis skirtas ne tiek mums, kiek jums, esantiems su mumis jau dvidešimt metų”, — ragina G.Viduolis.
Vietoj pabaigos…
Per dvidešimt metų „Ambrozija” ko gero neužgyveno tik vieno dalyko – gerbėjų klubo. Tik ar jo reikia?
G.Viduolis: „Fanų klubai skirti visokioms pusnuogėms gražuolėms ir gražuoliukams, o mums užtenka to, kad žmonės po koncertų skirstosi šypsodamiesi. Tai – geriausias mūsų veiklos įvertinimas”.
Kai per metus tenka koncertuoti kone šimtą kartų, o per dieną vyksta net po du pasirodymus, ar netampa tai varginančia rutina?
J.Buziliauskas: „Viskas priklauso nuo žmogaus, bet jei jau išėjai į sceną turėdamas tikslą, tai būk mielas – negrįžk be plojimų. Jei žmonės nepavargsta mūsų žiūrėti ir klausytis, kodėl turime pavargti mes”?
Kokia sėkmės paslaptis – negi egzistuoja amžino, dvidešimt metų nesikeičiančio populiarumo receptas?
K.Matelis: „Norime, kad žmonės tiesiog pailsėtų, todėl nesistengiame jų apkrauti galvosūkiais, daugelis siužetų atkeliauja iš gyvenimo, iš mūsų visų aplinkos. Tačiau mūsų humoras išlieka dviprasmis, toli gražu ne banalus ir ne apie antrą galą. Žodžiu, stengiamės, kad mus suprastų vienaip ar kitaip, tik svarbiausia – gerai”.
Humoro grupės „AMBROZIJA” koncertas Alytuje