Alytuje įsibėgėjusios kogeneracinės biomasės elektrinės statybos – svarbi žinia visiems miesto gyventojams, besišildantiems centralizuotai. Baigus elektrinės statybas, Alytus prisijungs prie alternatyvius energijos šaltinius vartojančių žaliųjų Lietuvos miestų, kuriuose šiluma kainuoja mažiausiai.
„Biokuro vartojimo plėtra yra strateginė kompanijos „Dalkia” veiklos kryptis visame pasaulyje. Ją Lietuvos miestuose įgyvendina „Litesko”. Alytaus kogeneracinė biomasės elektrinė papildys 10 biokuro katilinių, kurias eksploatuojame šalyje”, – sakė „Dalkia” priklausančios bendrovės „Litesko”, šildančios Alytų, komercijos direktorius Svajūnas Juodka.
Anot jo, Alytuje įgyvendinamas šilumos ūkio modernizavimas šiuo metu yra didžiausias pagal mastą ir investicijas projektas, kompanijos „Dalkia” vykdomas Lietuvoje.
„Litesko” į biomasės elektrinę investuoja apie 68 mln. litų be PVM, 18 mln. litų paramą statyboms skyrė ES Sanglaudos fondas. „Dar šiemet bus panaudota apie 30 mln. litų – beveik 40 proc. projekto lėšų”, – teigė S.Juodka.
Šiuo metu baigiamoje statyti katilinėje jau sumontuotas 20 MW galios biokuro katilas su pagalbiniais įrenginiais, diegiamas kondensacinis dūmų ekonomaizeris, elektrostatinis filtras, statomas kaminas. Šalia kyla kuro sandėlis.
„Šiemet baigę katilinės statybas, kitąmet imsimės 5,4 MW turbogeneratoriaus montavimo darbų. Kogeneracinė biomasės elektrinė darbą pradės 2012 metais”, – sakė S.Juodka.
Mažins dujų naudojimą
Anot S.Juodkos, nauja elektrinė leis mažinti priklausomybę nuo importuojamų gamtinių dujų, naudoti vietinį kurą, mažiau teršti aplinką ir kurti naujas darbo vietas. „Atsisakę dalies brangaus importuojamo kuro, galėsime užtikrinti stabilesnę šilumos kainą Alytaus gyventojams”, – džiaugėsi S.Juodka.
Kasmet Alytuje planuojama pagaminti apie 156 tūkst. MWh žaliosios energijos. Per metus iš biomasės bus pagaminama beveik pusė miestui tiekiamos šilumos energijos. Vasarą, išskyrus periodą, kai katilinė bus stabdoma techninei priežiūrai atlikti, žaliosios šilumos kiekis sudarys visą 100 procentų.
„Išaugęs biomasės poreikis sudarys galimybes vietinį kurą ruošti Alytaus ir aplinkinių rajonų tiekėjams, miškų urėdijoms”, – sakė S.Juodka. Energijai gaminti numatoma naudoti miško kirtimo ir valymo, medienos apdirbimo atliekas, medienos skiedras. Biokuro poreikis elektrinėje sieks iki 62 tūkst. tonų biokuro.
Nauja elektrinė gamtinių dujų naudojimą leis sumažinti iki 18 mln. kubinių metrų per metus. Sumažėjus gamtinių dujų naudojimui, sumažės ir į aplinką išmetamų teršalų kiekis. 44 procentais sumažės šiltnamio efektą sukeliančių dujų, anglies dioksido, išmetimas į aplinką.
Žalieji moka mažiau
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidento Vytauto Stasiūno teigimu, šilumos tiekimo įmonių praktika rodo, kad šiluma mažiausiai kainuoja tuose miestuose, kurie plačiausiai naudoja biokurą.
Pavyzdžiui, Tauragės gyventojams šiluma kainuoja 16,21 ct/kWh, Ignalinos – 16,53 ct/kWh, Molėtų – 16,65 ct/kWh, Varėnos – 19,08 ct/kWh be PVM. Šiuose miestuose biokuras sudaro nuo 80 iki 100 proc. bendro kuro balanso.
Tarp gamtines dujas naudojančių miestų nėra nė vieno, kurių gyventojai mokėtų mažiau nei 20 ct/kWh be PVM. Pavyzdžiui, Prienų gyventojai už šilumą moka 29,41 ct/kWh, Joniškio – 28,42 ct/kWh, Pakruojo – 27,78 ct/kWh, Akmenės – 26,67 ct/kWh be PVM.
Didžiausia dujų kaina
„Rusijos gamtinių dujų tiekėja „Gazprom” kurą Lietuvai parduoda už didžiausią kainą ES šalyse, o vietinis biokuras – du kartus pigesnis. Išlaidos kurui sudaro didžiąją dalį šilumos energijos tarifo, todėl pingant kurui, mažėja ir šilumos kaina”, – teigė V.Stasiūnas.
Paradoksalu, kad iš nebrangaus ir mažiau aplinką teršiančio biokuro Lietuvoje šiuo metu tepagaminama vos 19 proc. visos centralizuotai tiekiamos šilumos energijos.
„Turint omenyje šiuos skaičius, kiekviena nauja katilinė, prisidedanti prie biokuro rinkos plėtros, yra aukso vertės tiek ekonominiu, tiek socialiniu aspektu. Lygiuotis yra į ką – Švedijoje iš atsinaujinančių energijos šaltinių pagaminama net 80 proc. visos centralizuotos šilumos”, – sakė V.Stasiūnas.
Kiti miestai neatsilieka
Alytus – ne vienintelis miestas, planuojantis plėsti biokuro vartojimą. Panašus projektas vykdomas Šiauliuose, kur 2012 metais numatyta pastatyti biomasę naudojančią termofikacinę jėgainę.
Termofikacinės elektrinės Šiauliuose projektavimo ir statybos vertė siekia 104,1 mln. litų. „Šiaulių energija” jau yra gavusi iš Europos investicijų banko 37,5 mln. litų paskolą ir sindikuotą 47 mln. litų paskolą iš SEB banko ir „Swedbank”. Taip pat bus pasinaudota Europos struktūrinių fondų lėšomis – gauta 18 mln. litų parama.
Šiuo metu „Litesko” Lietuvoje eksploatuoja 10 biokuro katilinių, jų bendras galingumas – 50,69 MW. Naudojant ekologišką biokurą šiluma gaminama Marijampolėje, Vilkaviškyje, Palangoje, Kelmėje, Kybartuose, Telšiuose, Biržuose, Leipalingyje bei Kazlų Rūdoje. Marijampolėje kogeneracijos būdu gaminama ir elektros energija.
Petras ŠATEIKA