Alytaus miesto savivaldybėje lankėsi „Kautros“ generalinis direktorius Linas Skardžiukas. Alytaus, Druskininkų, Kauno, Kėdainių ir Prienų autobusų stotis valdančios bendrovės vadovas Dzūkijos sostinėje pasiūlė atkurti susisiekimo autobusais sistemą.
Pasak L. Skardžiuko, tuoj bus metai, kai „Kautra” gyventojų pervežimais užsiima Druskininkuose. 6 maršrutais mieste ir 3 priemiestyje kursuoja 14 autobusų.
„Su mūsų atėjėmimu Druskininkai tapo pirmuoju ir vieninteliu miestu, kurio gyventojus pervežami nauju transportu – standartiniais žemagrindžiais autobusais”, – sakė „Kautros” generalinis direktorius.
L. Skardžiuko teigimu, lapkričio 1-ąją kurorte buvo įvestas vieningas elektroninis bilietas, o kalėdas Druskininkuose „Kautra“ pasitiks įdiegusi visą miesto viešojo transporto sistemą – su švieslentėmis ir pan.
„Ar toks miestas, kaip Alytus, nenusipelnė turėti šiuolaikinį transportą, o jo gyventojai – elektroninių, nuolatinių bilietų?”, – klausia „Kautros” vadovas. Pasak jo, Alytus – bene vienintelis miestas Lietuvoje, kuriame kursuoja, gatves užkemša ne civilizuotas transportas, o „mikroautobusų traukiniai”.
Kaune veiklą pradėjusios, kasmet augančios transporto bendrovės boso nuomone, Alytaus miestas auga, gatvės gražėja, tačiau iki šiol neturi viešojo transporto paslaugų „koordinatoriaus”. L. Skardžiukas įsitikinęs, kad Dzūkijos sostinė yra tapusi smulkių vietos vežėjų „įkaite“.
Vietos valdžiai kaunietis siūlo pasinaudoti „savivaldos teisė ir prigimtimi” – organizuoti susisiekimą Alytaus miesto savivaldybėje, o tam pasitelkti 77 metų patirtį turinčią „Kautrą”, su jos filialais, darbiniu potencialu ir ateities perspektyvomis.
„Kodėl gi ne, tegu ateina ir siūlo savo paslaugas, kaip tai darome mes ir dar 20 didesnių ar mažesnių Alytaus transporto firmų”, – svetingai „Kautrą” sutinka individualios įmonės savininkas Arūnas Valūnas.
15 vairuotojų įdarbinęs, dešimties mašinų parką valdantis įmonės vadovas įsitikinęs, kad „Kautros“ pasiūlymai Alytaus mieste važinėti žemagrindžiais autobusais labiau primena „gražiai supakuotą rožinę svajonę, kuri atsuktų ir savo negražią pusę”.
Pasak A.Valūno, kadangi didelius autobusus išlaikyti ir aptarnauti kainuoja mažiausia 3 kartus brangiau, toks vežėjas važinėtų labia retai, tik surinkęs keleivius, o anksčiau ar vėliau brangintų bilietą ir į savivaldybę kreiptųsi dėl nemenkų subsidijų.
Pono Arūno manymu, kito scenarijaus nėra, juk „Kautra” – ne labdaros, o privati, pelno siekianti bendrovė. A. Valūnas spėja, kad bilieto kaina pakiltų iki 2,5 lito arba miestas transportui turėtų išleisti gerokai daugiau, nei tai daro dabar.
Spėjimus alytiškis grindžia statistika ir savo patirtimi. Statistika liudija, kad vidutiniškai per vieną darbo dieną vienas mikroautobusas perveža 200 keleivių. 200 – tai tiek, kiek telpa miesto autobuse, tad jeigu jis dirbtų perpus užpildytas, pakaktų 2 važiavimų per dieną. Dabar gi mikroautobusų darbo dažnumas – ne dieninis, valandinis, o minutinis...
„Juk ir mes – ne „urviniai“, neigu matytume, kad yra žemagrindžių miesto autobusų poreikis – tokiais ir važinėtume, o mikroautobusai keliautų į metalo laužą. Dabar gi – atvirkščiai“, – pasakoja A. Valūnas, 2005-aiais savo firmoje mėginęs įdiegti didžiuosius autobusus, vėliau juos supjaustęs ir pridavęs laužynan.
„Įsivaizduokit, autobusai Alytuje nepasiteisino prieš 5-erius metus, kai dar veikė „Alytaus tekstilė“ ir kitos darbuotojais gausios įmonės, o ką vežiotume dabar?“, – klausia vienas iš 4 didžiausių Alytaus miesto transportininkų, kurio vadovaujamos firmos, kaip ir kitų mikroautobusininkų bilietų kaina – 1,5 lito – nekito netgi padidėjus pridėtinės vertės mokesčiui.
Be 9-is miesto maršrutus aptarnaujančios A. Valūno įmonės, dar daugiau – 11 maršrutų – važinėja „Mutivanas”, ne ką atsilieka „Binoras” ir „Busotas”. Iš viso leidimai aptarnauti miestiečius išduoti 21 įmonei, turinčiai 53 mikroautobusus.
100 proc. privatūs, autoparkai vykdo susisiekimą 12-oje miesto maršrutų – daugiausia, Nr. 14 (3 autobusai), Nr. 8 ir Nr. 7 (po 2 autobusus). Ilgiausią distanciją – nuo Pramonės rajono per Vidzgirį iki Pirmojo Alytaus arba iki bataliono – mikroautobusai įveikia per 24 minutes.
Alytaus miesto savivaldybės administracijos komunalinio skyriaus vedėjo pavaduotoja Palmira Raškauskienė pripažįsta, kad su smulkiais vežėjais irgi galima sėkmingai dirbti. Tarpusavio pasitikėjimo įnešė konkurencijos tarnybos, teismų sprendimai, kitų miesto pavyzdžiai, o ypač rugsėjį Alytuje pradėjusi veikti mikroautobusų grafiko kontrolės sistema, tiksliau – visuotinės padėties nustatytmo sistema. Jos dėka bet kuriuo metu galima nustatyti transporto priemonės grafiką, ar vairuotojas iki galo laikosi numatyto maršruto.
„Didžiausi ginčai buvo kilę po to, kai Vilniaus Gedimino technikos universiteto Alytuje atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad mieste mikroautobusų per daug. Tada savivaldybė poros maršrutų vairuotojams pasiūlė nepratęsti sutarčių. Po ilgų diskusijų su pačiais vežėjais ir konsultacijų su įvairiomis tarnybomis priėmėme sprendimą, kad teisiniams ginčams su smulkiaisiais vežėjais paliaubas skelbiame nelaukdami spalio 21 dienos teismo sprendimo“, – tvirtino P. Raškauskienė.
Miesto komunalinio ūkio specialistės skaičiavimu, mieste dirbantys vežėjai perveža tiek socialiai remtinų, su 80 ar 50 proc. nuolaida vykstančių keleivių, kad kelionės kompensacijos vežėjams per metus sudaro gerokai per 1 mln. litų.
Šiemet, dėl pinigų stygiaus Alytaus miesto savivaldybės sąskaitoje, vežėjams susidarė 280 tūkst. skola. Kitiems metams socialiai remtinų asmenų pervažiavimo kompensacijoms numatyta suma taip pat viršys milijoną.
P. Raškauskienė ramina tiek vežėjus, tiek keleivius, pripratusius prie dabar Alytuje nusistovėjusios viešojo transporto tvarkos. Naujų konkursų ar reikalavimų miestelėnų pervežimams nebus skelbiama iki 2012 metų gruodžio 31 dienos. Sistema bus keičiama tuo atveju, jei miesto kelių infrastruktūra pasikeis nemažiau 30 procentų – pavyzdžiui, atsiradus naujiems keliams, aplinkeliams, transporto mazgams ar tiltui.