Metelys – ežeras pietvakarių Lietuvoje, Lazdijų rajone, apie 7 km į šiaurę nuo Seirijų, Metelių regioniniame parke. Plotas 1 tūkst. 289,5 ha, didžiausias gylis 15 m. Vidutinis gylis 6,8 m. Kranto linijos ilgis 18,9 km.
Metelyje gausu įvairių žuvų, čia gyvena aukšlės, ešeriai, karšiai, karosai, karpiai, kuojos, lydekos, lynai, meknės, plakiai, pūgžliai, raudės, seliavos, šamai, unguriai. Daugiausiai sugaunama lydekų, kuojų, ešerių, karosų, lynų. Dėl gerų mitybos sąlygų bei patogių natūralių nerštaviečių, Metelyje gana greitai auga lydekos, todėl jas žvejojantys gali pasigirti neblogais laimikiais. Gausi kuojų populiacija, daug ešerių, pasitaiko gana stambių. Įdomi lynų žūklė, kurių čia gausu.
Perskaitėte? Žinote, apie ką iš tikrųjų šitas aprašymas? Tai apie Metelį, kuris buvo praeityje, prieš N metų.
Nūdienos Metelio aprašymas skambėtų taip:
Ežero krantai lėkšti, žemi, vietomis smėlingi, kai kur ardomi bangų mūšos, kurių purslai skalauja tankiai sumerktus tinklų žymeklius – „bambalius“. Vakarinės ir rytinės ežero pakrantės užpelkėjusios ir uždurpėjusios. Juose nuolat gausėja ir šiaip paplitusi kormoranų populiacija.
Į pietinę dalį įteka upeliukas iš Joniškės ežero, o iš šiaurinės išteka Metelytė. Ežero dubuo nesudėtingos konfigūracijos, pamažu gilėjantis. Dugnas vietomis dumblinas, atabradai platūs. Pietiniame ir vakariniame krantuose nendrių ir meldų juosta gana tanki, rytiniame ir šiaurrytiniame – gerokai nutolusi nuo kranto ir reta. Vietomis išpjautos nendres, kad „žvejai” (atspėkite, kodėl kabutėse?) galėtų nepastebimai plaukti ir „žvejoti”.
Plūduriuojančių augalų juosta beveik ištisinė nuosekliai pereinanti į dar ištisesnę nuo trisdešimties iki kelių šimtų metrų ilgio tinklų liniją. Prie dugno augantys augalai augdavo kažkada net iki 10 m., o dabar jau nebe, nes remiasi į savo akytuosius konkurentus.
Metelyje tinkluose itin gausu būdavo įvairių žuvų, juose savo gyvenimą pabaigdavo ešeriai, karšiai, karosai, karpiai, kuojos, lydekos, lynai, meknės, plakiai, raudės, seliavos, šamai, unguriai. Daugiausiai „žvejai“, atidžiai sekami ir kontroliuojami gamtos apsaugos inspektorių, sugaudavo lydekų, kuojų, ešerių, karosų, lynų.
Dėl gerų mitybos sąlygų bei patogių natūralių tinklų statymo sąlygų Metelyje gana greitai auga, tunka ir turtingėja „žvejai“, t.y. brakonieriai, todėl juos gaudantys gamtos apsaugos inspektoriai tikriausiai gali pasigirti neblogais laimikiais, kurie stipriai pastorina pinigines.
Šiuo metu Metelyje itin gausi aukšlių populiacija. Dėl gerų mitybos sąlygų bei patogių natūralių nerštaviečių, Metelyje gana greitai auga ir gausėja pūgžliai. Gausiai pagaunama smulkių mekšrų.
Paklausite kodėl toks sarkazmas?
Kai eilinis žvejys, valtele išplaukęs į didesnį nei 1 tūkst. ha ežerą, nerandi, kur užmesti masalo, pasakysiu paprastai – atsiprašau, bet norėtųsi išsireikšti „riebiau“, ypač adresuojant tiems „sąmoningiems“ bendrapiliečiams, dėl kurių abuojumo ir visiško savanaudiškumo taip ir gyvenam…
Su kolega Andriumi išplaukėm paspiningauti – beje, tai buvo eilinė darbo diena ir, matyt, pati darbingiausiai vietiniams „žvejams“, kai netrukdo eiliniai žvejai mėgėjai. Kaip manote, kuo baigėsi mūsų bandymai sugundyti kokią lydeką ar padoresnį ešeriuką?
Vaizdelis vos išplaukus – kas 50 metrų paviršiuje – po „bambalį“, meti masalą į kairę – tinklas. Šiaip ne taip masalą iškabini iš tinklo. Meti į dešinę – vėl tinklas. Pradedi velkiauti. Kas 30 metrų – stop, stop, stop – tinklas, tinklas, tinklas…Ir žinote, kas įdomiausia – tuose tinkluose žuvies praktiškai nėra. Pavyko iš tinklo išlaisvinti vieną vienintelę lydeką, kurią paleidome augti toliau.
Klausimas kodėl tiek mažai tinkluose žuvies? „Specialistai“ gali aiškinti, kad kaltas slėgis, rytų vėjas, todėl žuvis neaktyvi. Šiuo atveju atsakymas būtų paprastas – ežeras brakonierių taip išsekintas, kad žuvų populiacija nespėja atsigauti. Kai kurie žmonės gyvenantys šio ežero apylinkėse tikriausiai galėtų pasakyti – mes turime teisę pastatyti 30 metrų tinklus.
Kitas pasakytų – čia dirba Metelių žuvininkystės ūkis. Gerai. Nedidelių tinklaičius lyg tai ir turėtų teisę statyti su ežeru besiribojančių sodybų šeimininkai. Pagal tinklų skaičių susidaro vaizdas, kad tokių sodybų čia yra vos ne šimtas, Bet apiplaukęs ežerą sodybų suskaičiuoji vos dešimtį.
„Žvejų“ – verslininkų tinklai turėtų būti sužymėti specialiais žymekliais – plūdurais, vėliavėlėmis. Čia tokių neteko pamatyti. Taigi, susumavus visas išvadas, galime drąsiai teigti – ežeras yra nuosekliai, beatodairiškai stekenamas. Absoliučiai nesusimąstoma apie jo ateitį, kas čia bus 5-erių ar 10-ies metų.
Bijau, bet netolimoje ateityje, po kokių 20-ies metų, savo sugautus laimikius vaikams ar anūkams rodysime tik nuotraukose, nes realybėje jie bus išnykę. Ir tik su beviltišku pavydu bus galima stebėti, kaip sėkmingai, be skriaudos gamtai, gaudo mūsų kaimyninių šalių – Latvijos, Suomijos, Švedijos – žvejai.
Žvejys Algirdas ir spiningavimo brolija spiningavimas.lt
Susijęstraipsniai
