Spalio 9-oji – pasaulinė pašto diena. Kaip knygoje „Alytaus istorinė raida“ rašė istorikė prof. Regina Žepkaitė, naujo pašto statyba buvo baigta 1930 m. Lygiai prieš 80-metų mūsų paštas atsirado ten, kur stovi ir dabar – Pulko gatvėje.
Tuomet Alytaus pašto rūmuose buvo įrengta Lietuvoje viena moderniausių telefono centrinių, kurios apžiūrėti važiavo tuometės valdžios. Šiandien vadinamojo telegrafo vietoje – vaistinė ir gėrimų išparduotuvė, tačiau šalia naujai įsikūrę šiuolaikiniai „paštininkai“ – mobiliojo ryšio ir interneto tiekėjai.
Mažėja ir pats pašto apsukos. Dalis valdymo funkcijų perduota į Vilnių. Su funkcijomis sostinei buvo „atiduotas“ vietos pašto vadovas Jonas Vyšniauskas.
Kaip tvirtina dabartiniai mūsų miesto pašto darbuotojai, ponas Jonas Vilniuje jau nebedirba, tačiau ir Alytuje stebuklų, matyt, nebūtų padaręs – siuntų, korespondencijos kiekiai senkama. Netgi laisvų patalpų atsirado – neseniai paskelbtas vienos iš klientų aptarnavimo salių Pulko g. 12/Jotvingių g. 2 nuomos konkursas. Paštininkės sako, kad ir viršuje laisvų patalpų – dar daugiau.
Google’as, Gmail’as, kiti elektroniai paštai, Skype‘as, Facebook‘as ir kiti socialiniai tinklai, išmanieji telefonai ir kiti šiųdieniai komunikacijos būdai, regis, įsigali ne tik mieste. Pašto patalpos nuomojamos ir Butrimonyse, Pivašiūnuose Alytaus rajone, Kabeliuose ir Varėnoje.
Koks bebūtų, gal ir nelinksmas, vaizdelis tradicinio pašto fronte, profesinę šventę mini per 7 tūkst. paštininkų Lietuvoje ir daugiau nei 5 milijonai visame pasaulyje.
Lietuvos paštas, kuris šiuo metu yra paskelbęs generalinio direktoriaus konkursą – tai 728 stacionariųjų ir 28 kilnojamųjų pašto paslaugų teikimo vietų tinklas.
Ir jeigu jums reikia išsiųsti tai, kas paprasčiausia „netelpa“ į „elektrą“, o gal tiesiog pasiilgote tikro laiško – pirmyn, tai juk „veža“. Beje, tradiciniu senuoju paštu, pasirodo, galima adresuoti ne tik paprastus laiškus, banderoles, siuntinius, paketus, bet specialiomis registruotomis siuntomis siųsti „bites, dėles ir šilkverpius“…
Spalio 9-oji, kaip pasaulinė pašto diena, minima nuo 1874 metų, kai buvo įkurta pasaulinė pašto sąjunga.
Įdomieji skaičiukai iš Lietuvos pašto istorijos:
2010 m.
Sausio 1 d. AB Lietuvos paštui priklausė 6 filialai. Paštų tinklą sudarė 880 pašto paslaugų teikimo vietų: 736 stacionarieji paštai (mieste – 222, kaime – 514), 10 pašto poskyrių, 28 kilnojamieji paštai.
2008 m.
Sausio 1 d. AB Lietuvos paštui priklausė 11 filialų. Paštų tinklą sudarė 960 universaliujų pašto paslaugų teikimo vietų: 901 stacionarusis paštas (mieste – 225, kaime – 676), 12 pašto poskyrių (mieste – 7, kaime – 5), 10 kilnojamųjų paštų (Utenos ACP – 3, Vilniaus ACP – 3, Panevėžio ACP – 2, Klaipėdos ACP – 1, Šiaulių ACP – 1).
2007 m.
Vasario 15 d. AB Lietuvos pašto generaliniu direktoriumi paskirtas Ernestas Vaidelys. Rugsėjo mėnesį baigta diegti centralizuotoji paštų veiklos valdymo sistema (CVVS). Kompiuterizavus ir suvienodinus iki šiol veikusias decentralizuotas mažas apskaitos sistemas, pradėjo veikti bendra centralizuota verslo valdymo sistema, kurioje kiekviena universalioji pašto darbo vieta naudojasi bendra informacijos baze ir pildo ją atliekamų operacijų duomenimis.
2006 m.
Sausio 1 d. VĮ ,,Lietuvos paštas” priklausė 11 filialų. Paslaugas teikė 10 apskričių centrinių paštų, 34 rajonų paštai, iš viso 939 paštai (mieste – 228, kaime – 711), 9 pašto agentų (4 miestuose, 5 kaimuose), 6 kilnojamieji paštai.
Sausio 3 d. VĮ ,,Lietuvos paštas” buvo pertvarkyta į akcinę bendrovę Lietuvos paštą. Pakeitus Lietuvos pašto statusą, bendrovės veiklos paskirtis liko ta pati – siekti pelno patikimai ir efektyviai teikiant pašto paslaugas verslo ir individualiems klientams, užtikrinant universaliųjų pašto paslaugų prieinamumą Lietuvoje bei plečiant netradicines pašto paslaugas vidaus rinkoje teikiant pašto ir kitas paslaugas.
2005 m.
Sausio 1 d. VĮ ,,Lietuvos paštas” priklausė 11 filialų. Paslaugas teikė 10 apskričių centrinių paštų, 34 rajonų paštai, iš viso 945 paštai (mieste – 232, kaime – 713), 10 pašto agentų (4 miestuose, 6 kaimuose), 6 kilnojamieji paštai.
2004 m.
Sausio 1 d. VĮ ,,Lietuvos paštas” priklausė 11 filialų. Paslaugas teikė 10 apskričių centrinių paštų, 34 rajonų paštai, iš viso 944 paštai (mieste – 231, kaime – 713), 10 pašto agentų, 6 kilnojamieji paštai.
gegužės 1 d. įsigaliojo naujas Lietuvos Respublikos pašto įstatymas. Jis nustato pašto veiklos teisinius pagrindus, pašto paslaugų teikėjų ir naudotojų santykius, pašto paslaugų teikėjų teises ir pareigas bei atsakomybę už šio Įstatymo pažeidimus.
2003 m.
Sausio 1 d. VĮ ,,Lietuvos paštas” priklausė 11 filialų. Paslaugas teikė 10 apskričių centrinių paštų, 34 rajonų paštai, 934 paštų (222 mieste, 712 kaime), 6 kilnojamieji paštai ir 10 pašto agentų (4 miestuose, 6 kaimuose). Lapkričio 16 dieną buvo švenčiamas Lietuvos pašto 85-metis.
2002 m.
Sausio 1 d. VĮ „Lietuvos paštas” priklausė 11 filialų – 10 apskričių centrinių paštų (ACP) ir Pašto pervežimo centras (PPC). 2002 m. sausio 2 d. VĮ „Lietuvos paštas” minėjo 10 metų įkūrimo jubiliejų.
Sausio 1d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos pašto įstatymo pakeitimo įstatymas. Jis nustato pašto veiklos teisinius pagrindus, pašto paslaugų teikėjų ir naudotojų santykius, pašto paslaugų teikėjų teises ir pareigas bei atsakomybę už šio Įstatymo pažeidimus.
2001 m.
Sausio 1d. Lietuvoje paslaugas teikė 944 paštai – 10 apskričių centrinių paštų, 934 paštai (iš jų 222 miestuose ir 712 kaimuose), 6 kilnojamieji paštai ir 13 pašto agentų (iš jų 7 miestuose ir 6 kaimuose). Įmonėje dirbo 8086 darbuotojai. 2001 m. rugpjūčio 1d. pirmą kartą Lietuvos pašto istorijoje VĮ „Lietuvos paštas” į apyvartą išleido aerogramas.
2000 m.
Sausio 1 d. VĮ ,,Lietuvos paštas” priklausė 11 filialų. Paslaugas teikė 10 apskričių centrinių paštų, 34 rajonų paštai, 913 paštų (193 mieste, 720 kaime), 6 kilnojamieji paštai ir 15 pašto agentų. Įmonėje dirbo 8511 darbuotojų. Sausio 27 d. patvirtinta Universaliųjų ir kitų pašto paslaugų teikimo tvarka, kurioje nustatyta VĮ ,,Lietuvos paštas” ir pašto paslaugų naudotojų (siuntėjų, gavėjų) santykiai, jų teisės, pareigos bei atsakomybė. Ši Tvarka parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos pašto įstatymu.
1999 m.
Sausio 1 d. VĮ ,,Lietuvos paštas” priklausė 11 filialų, paslaugas teikė 10 apskričių centrinių paštų, 36 rajonų paštų, 915 paštų (192 mieste, 723 kaime), 6 kilnojamieji paštai, 14 pašto agentų. Įmonėje dirbo 8625 darbuotojai. Birželio 18 d. pradėtas eksploatuoti naujas Pašto pervežimo centras (PPC). Nuo liepos 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos pašto įstatymas, kuris nustato pašto veiklos pagrindus, pašto paslaugų teikėjų ir naudotojų santykius, universaliųjų pašto paslaugų teikėjo teises ir pareigas bei atsakomybę už šio įstatymo pažeidimus. Rugpjūčio 23 – rugsėjo 15 dienomis Pekine vyko XXII Pasaulinės pašto sąjungos kongresas, kuriame VĮ ,,Lietuvos paštas” generalinis direktorius Jonas Šalavėjus Lietuvos Respublikos vardu pasirašė Pasaulinės pašto sąjungos įstatus, įstatų šeštąjį protokolą, pagrindinį Reglamentą bei pagrindinius pašto veiklą reglamentuojančius dokumentus: Pasaulinę pašto konvenciją, Pašto siuntų ir siuntinių reglamentus bei jų baigiamuosius protokolus.
1998 m.
Sausio 1 d. VĮ ,,Lietuvos paštas” priklausė 13 filialų, paslaugas teikė 10 apskričių centrinių paštų, 36 rajonų paštų, 920 paštų (190 mieste, 730 kaime), 6 kilnojamieji paštai, 12 pašto agentų. Įmonėje dirbo 8795 darbuotojai. Balandžio mėnesį reorganizuotos administracijos ir valdymo struktūros, ypatingą dėmesį skiriant rinkodarai – VĮ ,,Lietuvos pašte įkurtas Rinkodaros skyrius, o filialuose įsteigti vadybininkų etatai. Taip pat likviduoti 2 įmonės filialai – leidybos centras ,,Pašto ženklas” ir Kultūros rūmai. Lapkričio 16 dieną buvo švenčiamas Lietuvos pašto 80-metis.
1997 m.
Pradėjo veikti ,,Internet” serveris ir sukurtas Lietuvos pašto puslapis ,,Internete”. Jame pateikta informacija apie pašto paslaugas, tarifus, pašto ženklus ir kt.
Gegužės 1 d. VĮ ,,Lietuvos paštas” pradėjo teikti naujausią paslaugą – klientai, kuriems reikia parašyti ir išsiųsti vienu metu daug pranešimų, ataskaitų ar kitų dokumentų, elektroniniu paštu jų duomenis siunčia į VĮ ,,Lietuvos paštas” Elektroninio pašto skyriaus kompiuterius. Čia duomenys apdorojami, spausdinami, sudedami pagal gavėjo adresus į vokus ir perduodami kitoms pašto tarnyboms pristatyti gavėjams. Šio skyriaus kompiuterinio spausdinimo centre esanti šiuolaikinė įranga spausdina 250 lapų per minutę.
1996 m.
Balandžio 11 d. patvirtintos Pašto taisyklės.
1995 m.
Liepos 1 d. VĮ ,,Lietuvos paštas” reorganizuota. Jos sudėtyje palikti šie filialai: Pašto pervežimo centras, leidybos centras ,,Pašto ženklas”, Kultūros rūmai, 10 apskričių centrinių paštų. Lapkričio 30 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė naują Lietuvos Respublikos ryšių įstatymą.
1994 m.
Sausio 29 d. Estijos, Latvijos ir Lietuvos pašto administracijos įkūrė Baltijos šalių pašto sąjungą. Balandžio 30 d. VĮ ,,Lietuvos paštas” generaliniu direktoriumi paskirtas Jonas Šalavėjus.
1993 m.
Sausio 1 d. VĮ ,,Lietuvos paštas” turėjo 51 filialą, paslaugas teikė 997 paštai (216 mieste, 791 kaime) ir 9 kilnojamieji paštai. Dirbo 10954 darbuotojai. Įmonės ūkinę – finansinę veiklą koordinavo devynių asmenų kolegialus valdymo organas – direktorių valdyba. Gruodžio 1 d. VĮ ,,Lietuvos paštas” priimtas į Europos valstybių pašto operatorių asociaciją (Posteurop).
1992 m.
Sausio 1 d. buvo įsteigta valstybės įmonė ,,Lietuvos paštas”. Jos generalinio direktoriaus pareigas pradėjo eiti A. Mitrofanovas. Įkurtas 51 filialas: 47 miestų ir rajonų paštai, Pašto pervežimo centras, Vyriausybinio ir specialiojo pašto centras, Ryšių autocentras ir leidybos centras ,,Pašto ženklas”. Lietuvoje tuo metu buvo 1071 paštas, dirbo 11777 darbuotojai. Sausio 10 d. atkurta Lietuvos narystė Pasaulinėje pašto sąjungoje. Sausio 30 d. patvirtinti VĮ ,,Lietuvos paštas” įstatai. Birželio 2 d. pasirašius sutartį su Danija, greitojo pašto siuntos (EMS) tranzitu per Kopenhagą siunčiamos į 150 šalių. Rugsėjo 6 d. Lietuva įstojo į Europos eksploatacininkų sąjungą (CEPT). Gruodžio 9 d. patvirtinta valstybės įmonės ,,Lietuvos paštas” emblema pašto ragelis ir Gedimino stulpai.
1991 m.
Rugsėjo 3 d. ministras K.Birulis pasirašė įsakymą ,,Dėl sovietinių pašto ženklų išėmimo iš apyvartos ir pašto paslaugų apmokėjimo Lietuvos pašto ženklais”. Gruodžio 17 d. buvo nutarta reorganizuoti Lietuvos ryšių valdymo struktūrą – atskirti pašto ryšius nuo elektros ryšių, įsteigiant valstybės įmonę ,,Lietuvos paštas” ir valstybės įmonę ,,Lietuvos telekomas”.
1990 m.
Kovo 22 d. įkuriama Ryšių ministerija, kurios ministru paskiriamas Kostas Birulis. Spalio 7 d. pašto apyvartoje pasirodė pirmoji nepriklausomos Lietuvos pašto ženklų serija ,,Angelas”. Gruodžio 17 d. įsteigta Lietuvos ryšių ministerijos valstybinė įmonė ,,Pašto ženklas”.
1941 m.
Vasario 16 d. Lietuvos pašto ženklai, ženkliniai vokai bei atvirukai buvo išimti iš pardavimo paštuose, bet siuntoms apmokėti jie tiko ir toliau. Iš apyvartos jie buvo išimti nuo 1941 kovo 25 dienos. SSRS pašto tarifai Lietuvoje siuntoms į užsienį buvo įvesti nuo 1940 gruodžio 9 dienos, o siuntoms Lietuvos viduje nuo 1941 vasario 16 dienos.
Birželio 14 d. prasidėjo žmonių trėmimas į Sibirą. Birželio 22 d. lietuvių aktyvistų frontas priėmė nutarimą sukilti. Sukilėliams pavyko išsaugoti Kauno centrinį paštą, telegrafo ir telefono stotį bei radijo transliacijos įrenginius. Buvo išleisti į apyvartą SSSR pašto ženklai su lietuviškais užrašais.
Karo metu buvo sunaikinti Lietuvos ryšiai, nebeliko pašto transporto, nebuvo ir susisiekimo geležinkeliais. Vilniaus centrinis paštas buvo susprogdintas, todėl pirmieji pokario paštininkai įsikūrė buvusiame Vilniaus miesto lombarde. Į darbą 1944 m. vasarą atvyko 24 buvę paštininkai. Sovietiniu laikotarpiu buvo pertvarkomi ryšiai, telefonizuojami naujų rajonų centrai, apylinkių tarybos ir kolūkiai. Lietuvos ryšių veikla buvo visiškai priklausoma nuo Maskvos.
1940 m.
Rugpjūčio 3 d. SSSR aukščiausioji taryba ,,priėmė” Lietuvą į Sovietų Sąjungą. Į Lietuvą, ,,paštui reorganizuoti”, atvyko SSSR liaudies komisariato įgaliotinis Šutyj. Prasidėjo ,,kadrų valymas”. Gruodžio 4 d. Pasaulinės pašto sąjungos Tarptautinis biuras pranešė, kad Lietuva tapo SSSR dalimi ir jos narystė PPS panaikinta.
1939 m.
Sausio 1 d. buvo 262 pašto įstaigos, 42 agentūros ir 285 pašto punktai. Kovo 22 d. hitlerininkai užgrobė Klaipėdos kraštą. Rugsėjo 17 d. raudonoji armija įžengė į Vilniaus kraštą. Spalio 10 d. SSSR vyriausybė dalį Vilniaus krašto perdavė Lietuvai ir Lietuvos paštas gavo 33 pašto įstaigas ir 28 pašto agentūras.
1938 m.
Sausio 11d. patvirtintos ,,Pašto ženklų ir vertybinių blankų laikymo ir atskaitomybės taisyklės”. Balandžio mėnesį išleidžiami pirmieji meniniai ženklinti atvirukai su Lietuvos vaizdais. Gruodžio 7 d. įsteigtas Pašto muziejus.
1931 m.
Sausio 1 d. jau buvo 243 pašto įstaigos, 339 agentūros ir 65 pašto punktai. Įvesta nauja paslaugų rūšis – ,,skolon”. Tai siuntinių siuntimas, kai gavėjas turi apmokėti siuntimo išlaidas ir siuntos vertę.
1929 m.
Sausio 1 d. veikė 219 pašto įstaigų, 253 agentūros ir 38 pašto punktai. Kauno ir Klaipėdos paštai pradėjo naudoti korespondencijai antspauduoti mechaninius įrenginius.
1928 m.
Sausio 1 d. veikė 192 pašto įstaigos, 198 pašto agentūros ir 27 pašto punktai. Vasario mėn. Kaune pradėta paštą vežioti geltonai dažytais automobiliais su užrašu ,,Lietuvos paštas”.
1926 m.
Sausio 1 d. veikė 171 pašto įstaiga ir 160 pašto agentūrų. Liepos 1d. išleistas pašto ir telefono tarnautojų mėnesinio žurnalo ,,Paštininko žodis” pirmasis numeris. Lapkričio 14 – 15 d. įvyko pirmasis visuotinis Lietuvos pašto, telegrafo, telefono ir radijo telegrafo profesinės sąjungos suvažiavimas.
1922 m.
Sausio 1 d. Lietuva tapo Pasaulinės pašto sąjungos (PPS) nare. Tuo metu Lietuvoje veikė 126 pašto įstaigos ir 40 pašto agentūrų.
1920 m.
Sausio 23 d. išleistas ,,Paštininko balso” pirmasis numeris. Kovo 31 d. buvo gauti pirmieji siuntiniai iš JAV. Gruodžio 31 – ąją Lietuvoje veikė 114 pašto įstaigų ir 10 pašto agentūrų, dirbo 690 darbuotojų.
1919 m.
Sausio mėnesį iš viso jau veikė 18 paštų, o metų pabaigoje – 92 pašto įstaigos, 2 pašto agentūros ir dirbo 367 darbuotojai.
1918 m.
Lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos finansų, prekybos ir pramonės ministras M. Yčas pasirašė potvarkį, kuriuo įkuriama Lietuvos pašto valdyba. Gruodžio 27 d. – išleisti pirmieji Lietuvos pašto ženklai.
1917 m.
Buvo leista Lietuvoje susirašinėti lietuviškai.
Pirmojo pasaulinio karo metais Lietuvos teritorija buvo vokiečių okupuota. Visi paštai buvo uždaryti. Tik nuo 1916 m. sausio 15 d. Lietuvos gyventojams buvo leista naudotis vokišku paštu, bet laiškus rašyti buvo galima tik vokiečių kalba. 1916 m. gegužę okupacinė valdžia leido rašyti laiškus į JAV. Susirašinėjantiems su JAV gyvenančiais giminėmis buvo išspausdinti specialūs atvirukai su laiško tekstu – prašymu atsiųsti pinigų. Siunčiantysis vokiečio valdininko akivaizdoje turėjo išbraukti nereikalingus teksto žodžius, įrašyti mirusio ar susirgusio giminaičio vardą ir nurodyti savo bei adresato pavardes bei adresus.
1851 m.
Paštą perėmė centrinė Rusijos pašto administracija. Paštas buvo vežamas keleiviniu transportu. XIX a. viduryje pašto plėtrai įtakos turėjo geležinkelio tiesimas. 1860 m. rugsėjo 4 d. į Vilnių atvyko pirmasis traukinys.
1795 m.
Po trečiojo Lenkijos – Lietuvos padalijimo paštas reorganizuotas pagal Rusijos pavyzdį. Suvalkija pradžioje atiteko Prūsijai, vėliau įėjo į Napoleono įkurtą Varšuvos kunigaikštystę, o 1814 m. – į Lenkijos karalystę.
1717 m.
Augustas II patvirtino Lietuvos pašto statutą. Jame nurodyti ir pašto maršrutai.
1667 m.
Įsteigta vadinamoji L. Marselio linija Vilnius – Maskva. Tais metais buvo patvirtintas pašto darbuotojų priesaikos tekstas.
1650 m.
Žymiu pašto keliu (traktu) tapo Rygos – Klaipėdos – Karaliaučiaus kelias, kuris buvo pratęstas iki Brandenburgo.
1583 m.
Steponas Batoras suteikė paštui viešumą, nustatė vienodus mokesčius, t.y. galimybę paštu pasinaudoti visiems žmonėms, be to, paštas pradėtas pristatyti reguliariai.
1562 m.
Liepos 11 d. Žygimantas Augustas pavedė Kristupui Taksiui organizuoti reguliarų pašto vežimo maršrutą Vilnius – Krokuva ir Krokuva – Venecija. Laiškai iš Krokuvos pasiekdavo Vilnių per 7 dienas.