Ruduo Lelijų gatvėje… Danguje nesimato saulės, tik purškia įkyrus, smulkus lietutis, kaip gera, kad lietinga nuotaika tik lauke. „Vilties pastogėje“ nuo ankstyvo ryto plieskia šviesos ir girdisi džiaugsmingas šurmulys.
Nes šiandien pas mus šventė – parodos pristatymas, kuri su savo auklėtiniais ir socialiniais darbuotojais ruošiasi valandėlei įsikurti Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos vaikų ir jaunimo literatūros skyriuje Sudvajų gatvėje. Juk scenarijus seniai parašytas, kostiumai ir dekoracijos paruošti, o džiugų laukimą palengva keičia nerimas, kad tik pasisektų.
Nesvarbu, jog išmokti eilėraščiai kartais stringa iš jaudulio – auklėtiniai jaučiasi saugūs, nes visai čia pat yra jų artimiausi draugai ir patarėjai, pasiruošę bet kada paskatinti, padėti. Visų mylima Rima sufleruoja, na o spektaklio režisierė Elvyra virpindama akordeoną kviečia nusiteikti optimistiškai ir su gera nuotaika, dar kartą sugroja paskutinį išmoktos dainos akordą – išvykstame.
Šviesi ir jauki biblioteka mus pasitiko jau su nemažu ir šauniai nusiteikusiu svečių būriu. Nors ir ne visi kviestieji atėjo, tačiau tuščių ir neužimtų kėdžių jau neberadome.
Šventė prasidėjo ir nuoširdūs padėkos žodžiai nuskambėjo ne tik auklėtinių mamoms, tėčiams, socialinėms darbuotojoms, jų padėjėjoms, bet ir šventės svečiams – socialinės paramos skyriaus vedėjai Danutei Tamaševičienei, „Mūsų atgaiva“ direktorei Astai Graužinienei, už tai kad nepabūgo lietingos ir rudeniškos dienos, bet panoro atsigaivinti Vilties pastogės „Minčių lietuje“. Džiaugiamės, jog tarp svečių sutikome ir Adelę su Nijolę, kurias mūsų darbuotojos dažnai lanko ir namuose.
Pamokantis vaidinimas apie lokį ir avietes žaismingai susipindamas su dainomis ir šokiais, nejučia į savo sūkurį įtraukė ir šventės svečius ir žiūrovus. Nors šokiai „ Vilties pastogėje“ vyksta kiekvieną savaitę, tačiau linksmintis svečiuose tikrai kur kas smagiau.
Aidintys plojimai artistams ir teikiamos gėlės byloja – čia išties buvo linksma ir be galo smagu. Ir nors „Vilties pastogės“ auklėtinių tėvams tai tikrai jau nebe pirmas kartas, kuomet susirenkama stebėti vaikų pasirodymų, tačiau netyčiom išriedėjusi džiaugsmo ašara, išduoda jaudulį drauge dovanodama tikėjimą, jog jų vaikai – laimingi.
„Vilties pastogės“ direktorė Gita Špucienė