Medikai sako: kasdien judėk nors po trisdešimt minučių, nes tai vienas iš būdų išvengti širdies priepuolio ar insulto. Neatsitiktinai turbūt paskutinis rugsėjo sekmadienis skirtas pasaulinei širdies dienai. Juk širdis – vienas svarbiausių mūsų organų.
Visi žinome seną kaip pasaulis tiesą: sveikata svarbiau už viską. Todėl privalome ja rūpintis – rūpintis ne tik kalbomis, o ir konkrečiais darbais. Kasdieninis judėjimas – tai ir yra pats svarbiausias sveikos ir laimingos gyvensenos receptas.
Kiekvienais metais Daugų Vlado Mirono vidurinės mokyklos mokiniai ir mokytojai skiria po keletą dienų aktyviam gyvenimo būdui – sportui. Skiriasi tik formos. Šiemet mokyklos direktoriui Almantui Jakimavičiui kilo graži ir prasminga idėja: su dviračiais nuvažiuoti iki Mirono vardo koplyčios, esančios už maždaug 11 kilometrų. Idėją palaikė kūno kultūros mokytojai Algis Cincilevičius, Marina Juonienė, jie pirmieji suskubo raginti mokinius ir mokytojus apžiūrėti savo važiavimo priemonių, jas susiskaičiuoti.
Nors skeptikų ir būta, tačiau optimistai nugalėjo. Ir ankstyvą ketvirtadienio rytą į mokyklos stadioną rinkosi tiek žygio dalyviai, dviratininkai, tiek smalsuoliai, palydintys.
„Jūs mums truputį pavydite, tačiau kitais metais, manau, prisijungsite ir jūs. Šis žygis – tai savotiškas iššūkis, rekordas. Aš nesu girdėjęs, kad kas nors panašaus jau būtų įvykę, kad iš to paties taško į kitą būtų pajudėję tiek daug vienos bendruomenės dalyvių. O svarbiausia, kad pralaimėjusių nebus, visi nugalėsite.
Prisiliesite prie gamtos, istorijos, pagaliau įveiksite save“,- taip kalbėjo mokyklos direktorius Almantas Jakimavičius. Dar keletas organizacinių klausimų ir direktorius kolonos priekyje duoda startą. Žygio dalyviai, lydimi policijos ekipažų, pradeda važiavimą Mirono koplyčios link.
Pirmieji išbandymai (nutrūkusi grandinė, sprogusi padanga, pabyrėję guoliai, nukritęs pedalas…) negąsdina. Geltonajame mokyklos autobuse puikiai veikia dviračių aptarnavimo servisas, todėl žygio dalyviai greitai prisijungia arba, nepavykus niekuo pagelbėti, gedimas rimtesnis, kelionę tęsia stebėdami rudenėjančią gamtą pro mokyklinio langą. Tačiau nuotaika visų puiki. Veiduose jokio nuovargio, akys spindi. Dauginasi vitaminas C.
Nuotaika visų puiki, net ir numynus visus 21 kilometrą. Taigi belieka susiskaičiuoti: žygyje dalyvavo 96 mokiniai ir 12 mokytojų. Saugiai ir konfortiškai važiuoti pagelbėjo Alytaus policijos komisariato darbuotojai. Mažasis rekordas pasiektas: pralaimėjusių nėra. Laimėjo visi. Argi taip gali būti? Gali, kai yra palaikančių, yra optimistų. Mūsų širdys sustiprėjo dvigubai: tiek fiziškai, tiek dvasiškai. Tikra atgaiva taip judėti.
Mokytoja Gitana Ivanauskienė
P. S.
Čia neskambėjo tik žodžiai pilietiškumas, patriotizmas, pažinimas, sveikata… Jie buvo įkūnyti. Kiekvienam ir kiekviename savaip. Taip ir turėtų būti, nes esame skirtingi…