Dzūkijos sostinėje atgimsta „smetoninės“ dvasios ansamblis „Miestelėnai“. Prieš 31 metus profesionaliu baletmeisteriu tapęs, 27 metus choreografines kompozicijas „Varsos” ansamblyje statęs Vidmantas Ežerskis, toje pačioje „Varsoje“ ir „Dainavoje“ ne vienerius metus dirbusi jo žmona, šokio pedagogė Janina, ėmėsi sunkaus darbo – atkurti Alytuje kadais garsėjusį ansamblį.
Darbo, kaip sakoma, buvo „nuo A iki Ž“: ieškoti pirmųjų šokėjų, temą atitinkančio repertuaro, kurti šokius ir netgi kostiumų eskizus. „Nė viena ponia, atliekanti vadinamųjų Lietuvos tarpukario ponų šokius nenorėjo atrodyti prastai“, – šypteli Vidmantas, kuriam drauge su Janina pavyko įgyvendinti stilingos, solidžios scenos aprangos idėją. Kostiumus „Miestelėnams“ sukūrė dailininkė Jolanda Imbrasienė, siuvo Vilniaus ir Alytaus „Adatelės“ salono siuvėjos Dalia Radzvilienė ir Daiva Stankevičienė.
V. Ežerskio manymu, prieškario miestelėnai Alytuje šoko tai, kas buvo mėgstama tiek Vakarų Europoje, tiek didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Ne taip toli nuo Alytaus esantis Kaunas Lietuvą „užkrėtė“ „Konrado“ kavinės, „Metropolio“, „Versalio“ restoranų, kuriuose dainavo Danielius Dolskis, Antanas Šabaniauskas, dvasia.
Tai, ką dainavo minėti vokalistai, grojo Alfonso Mikulskio ansamblis, Kauno radiofono ar operos simfoniniai orkestrai 1929-38 metais keliose plokštelėse įamžino bene garsiausia pasaulyje fonografijos kompanija „Columbia“.
Dėl muzikos „Miestelėnams“ ansamblio vadovams teko bendrauti su muzikos kolekcininku ir „senovinės“ muzikos žinovu Algirdu Motieka. „Muzika, pagal kurią dabar šoka „Miestelėnai“, senovėje nebuvo „vietos“ lygio muzikinis fonas“, – sako V. Ežerskis, kviečiantis prisijungti prie ansamblio ir smagiai sušokti fokstrotą, tango, „Tris dienas tris naktis“ , kitaip vadinamą spaudos baliaus valsą ar pagal tuometės Kauno ponios nurodymus originaliu žingsneliu atkurtą „Aš myliu vasaros rugiagėlę“. O jei jau įsijausite, pakili nuotaika pagaus – tai repertuaro užteks ir visam šokių vakarui.
Dzūkijos sostinėje atgimusios „smetoninės“ dvasios ansamblis savo pasirodymais jau pradžiugino ne tik Alytaus, bet ir Vilniaus, Druskininkų bendruomenes. 16 brandaus amžiaus šokėjų scenoje atspindi ne tik vadinamąją „aukštąją“ miestų kultūrą, tačiau nestokoja ir visais laikais aktualaus gyvenimiško humoro.
„Miestelėnų“ repertuare yra ir šokis apie 3 vaikinus, einančius į pasimatymą su ta pačia mergina, ir paprasta polkutė, be kurios neapsieidavo smagesni tarpukario naktišokiai“, – pasakoja ponas Vidmantas.
Senovinės vakarėlių dvasios „Miestelėnų“ ansambliui prideda „gyvas“ Alytaus diksilendo garsas. Kolektyvo vadovas, kūrinių aranžuotojas Dainius Platūkis su kitais profesionalais šokiams suteikia tikrojo retro „prieskonio“.
Gal „Miestelėnų“ šokiuose atsiras retro akcentų iš Alytaus miesto istorijos? „Žinoma, kad 1930-1940 metais Lietuvos miestų inteligentai žvalgėsi į Europą – parkuose, šokių aikštelėse, restoranuose skambėjo valsai, tango, fokstrotai. Tačiau, jei tiksliai nežinome, ar tai vyko būtent Alytuje, „reanimuoti“ kokią nors detalę ar fragmentą būtų sudėtinga“, – tvirtina Janina Ežerskienė, „Miestelėnų“ repeticijose praleidžianti daugiausia laiko.
Choreografai Ežerskiai tiki, kad tarpukario laikų mados, „smetoninės“ kultūros akcentai Alytun sugrįš. Tam būtų netgi istorinio pagrindo. Juk kitąmet minėsime Alytaus parko įkūrimo 80-metį. Ta vieta, kur visais laikais pagal įvairius ritmus sukosi poros, vienu metu netgi vadinosi Lietuvos operos dainininko Kipro Petrausko vardu. „Kodėl Alytui nepasididžiavus garsiojo dainiaus, beje, sodinusio patį pirmąjį mūsų sodo ąžuolą, istorija?“, – klausia miestelėnai.
„Miestelėnai“ pradeda naują sezoną:
besidomintys „anų laikų“ šokiais, kiekvieną rugsėjo antradienį (19 val.) ir penktadienį (19 val.) laukiami Alytaus miesto teatro (Rotušės a. 2) choreografijos salėje. Daugiau informacijos tel.: (8~698) 041 68 (Vidmantas) ir (8~693) 725 71 (Janina).