Dzūkijoje uraganiniai vėjai nusiaubė Varėnos vidurinės rajono dalies miškus, Alytaus rajono šiaurės vakarų pakraštį, šiaurinį Prienų rajono miškų ruožą. Valstybinių ir privačių miškų savininkai raginami imtis aktyvių veiksmų ir likviduoti audros padarinius. „Deja, yra žmonių, kurie vykdydami tvarkymo darbus ar tik prisidengdami jais, atlieka nelegalius miško kirtimus“, – mūsų portalui tvirtino Alytaus regiono aplinkos apsaugos miškų kontrolės skyriaus vedėjas Gintautas Sventickas.
Pasak aplinkosaugininko, esant šiltiems orams yra didelis spygliuočių liemenų kenkėjų išplitimo pavojus išlaužytuose ir išvartytuose medžiuose, medienos kokybė greitai pradės blogėti. Būtinos vieningos valstybinių ir privačių miško savininkų pastangos. Pirmiausia pašalinti gulinčius ir išlaužytus medžius nuo miško kelių, kad netrukdyti miško kirtėjams patekti į giliau miškuose esančius vėjalaužų židinius.
Pasak G. Sventicko, miško tvarkymo darbai aktyviau vykdomi valstybiniuose miškuose, juose nepastebėta savavališko miško kirtimo. „Tiesa, kai kuriuose privačiuose miškuose savininkai pasirodys tik savaitgalį, tai šiame sektoriuje tvarkymo darbai vyksta lėčiau“, – „Alytaus gidui“ sakė Alytaus regiono aplinkos apsaugos miškų kontrolės skyriaus vedėjas. Jo teigimu tikimasi, kad tvarkydami mišką jo savininkai ar kiti gyventojai nesinaudos nelaime tam, kad atliktų nelegalius kirtimus.
Miško savininkai ir valstybinių miškų valdytojai raginami atkreipti didesnį dėmesį į savo miškų apsaugą, nes pakelėse gulinti mediena labai gundo neretai pasitaikančius svetimo turto grobstytojus. „Deja, tokių jau pastebėta Glūko, Stakliškių ir Vėžionių girininkijose, vienoje vietoje miško savininkas teigia, kad kelis sveikus berželius nukirto kelininkai“, – tvirtino G. Sventickas. Pasak aplinkosaugininko, visos reikiamos tarnybos artimiausią savaitgalį dirbs.
Patarimai miško savininkams
1. Jei dar nebuvote, skubiai nuvykite į savo miško valdą, ir pamėginkite bent apytikriai įvertinti esamą miško būklę. Išverstus su šaknimis medžius miško savininkams galima tvarkyti nedelsiant, kirtimo dokumentai nereikalingi, tačiau tokius darbus atliekantys kiti piliečiai turi įrodyti, kad darbuojasi su miško savininko žinia.
2. Pamėginkite suskaičiuoti nulaužtus medžius, jei stovinčių ir nestipriai palinkusių medžių išliko daugiau, nei išvirto ar nulūžo. Kai 10 arų ir didesniuose plotuose vėtros nuniokotų medžių yra akivaizdžiai daugiau, nei išlikusių, teks kviesti miškininką – specialistą, kad būtų natūroje atrėžta plyno sanitarinio kirtimo biržė, paruošti reikalingi dokumentai dėl leidimo kirsti mišką ir dėl iškirsto miško atkūrimo per 3 metus.
3. Žinant apytikrį audros padarinių mastą, reikalinga kuo greičiau kreiptis į Jūsų rajono aplinkosaugos agentūrą ir pateikti nustatytos formos pranešimą apie ketinimą kirsti mišką, kuriame nurodysite žinias apie savo miško valdos vietą ir apytikrį nulaužtų medžių kiekį. Miško savininko užpildytą ir pasirašytą pranešimą galima rajono agentūrai pateikti ir paštu arba faksu. Pakaktų ir telefonu rajono agentūroje sužinoti, ar Jūsų pranešimas užregistruotas ir bus galima pradėti tvarkyti vėjalaužas.
4. Kaip jau pranešta per žiniasklaidos priemones, stipriai nukentėjusių miško savininkams yra galimybė gauti ES paramą. Kai ne mažesniame, kaip 0,5 hektaro miško plote audra išlaužė arba išvertė daugiau kaip pusę medžių, apie tai reikia pranešti Jūsų turimo miško teritorijos miškų urėdijai. Pagal nustatytą tvarką, Miškų urėdijų specialistai užregistruos pažeidimo faktą ir išduos pažymą, kuri vėliau bus reikalinga siekiant paramos.
5. Sudarant palankesnes sąlygas kuo operatyviau paruošti reikalingus dokumentus ir organizuoti plynus sanitarinius kirtimus, Aplinkos ministerija yra parengusi Miško sanitarinės apsaugos taisyklių tam tikrų reikalavimų laikiną pristabdymą plynų sanitarinių kirtimų atvejams (dėl apskaitos barelių išdėstymo, dėl Valstybinės miškų tarnybos sanitarinės apsaugos specialistų dalyvavimo, kai plyno sanitarinio kirtimo plotas yra didesnis nei 1 hektaras).
Susijęstraipsniai
