„Mika, sugrįžo, Mika“, – staiga nuo medžio atskridusį paukštį pavadino nuotykių parko bendrasavininkis Mindaugas Aldonis. Juodas sparnuotis ėmė vaikščioti aplink jį pakalbinusį. Pasirodo, pavasarį su paukščiais į „Tarzaniją“ atskridęs kranklys ne tik tapo šios pramogų vietos įnamiu, bet ir talismanu.
„Iš pradžių manėme, kad tai kranklys, todėl praminėme Mykolu“, – pasakoja M. Aldonis, su žmona Giedre įkūręs ir valdantis šalia Alytaus esantį nuotykių parką. Paukščio lytis paaiškėjo po to, kai parko darbuotojai išsiaiškino, kad patinai neardo kitų sparnuočių lizdų, nevaiko jų.
„Pas mus prisiglaudęs paukštis darė atvirkščiai, atrodo, iškart pasijuto visų medžių šeimininku, į „Tarzaniją“ kitiems sparnuočiams neleido nė įskristi, tada supratome, kad tai patelė“, – priežastį, kodėl Mykolas virto Mika prisimena Mindaugas.
Mika – tikra „Tarzanijos“ įžymybė. Ji moka prie stalo priskristi ir netgi alaus paragauti. Šiaip krankliai minta gyvūninės kilmės maistu, bet neatsisako ir nuotykių parko baro meniu – kepsnių, duonos, sūrio, saldumynų. Nors Mika moka bendrauti su žmonėmis, tiesa, kartais jos draugija yra sunkinanti.
Apie kilogramą sverianti varninių paukščių giminės atstovė labiau mėgsta, kad žaistų ne su ja, o pati diktuotų sąlygas. „Jeigu tik žmonės leidžiasi Mikos vadovaujami, tai, žiūrėk, ir ant galvos atsitūps ar mobilųjį telefoną iš rankų išlups ir gylyn į mišką paskraidins…“, – „Tarzanijos“ gyvojo eksponato charakterį pristato parko vadovas.
M. Aldonio teigimu, kranklė kartais išskrenda ilgesniam laikui, bet neužmiršta sugrįžti. Kaip, pavyzdžiui, tai įvyko ir šiandien, kai Mika parskrido po 3 dienų. „Be jos nuotykių gal būtų mažiau“, – sako Mindaugas, kurio atstovaujamas, ant Nemuno upės kranto įsikūręs parkas be kranklės jau yra priglaudęs ne vieną šunelį ar kitą mielą padarėlį.