Liepos 4-ąją (sekmadienį) prie Dusios ežero – diecezinės Kryžių šventovės 10-metis. Atidarymo iškilmėse 2000-aisiais metais sulaukę per 10 tūkst. maldininkų, Kryžiai kasmet sutraukia marias tikinčiųjų. Ne išimtis turėtų būti ir šiemet, kai Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės koplyčioje vyks rožinio malda, Šv. Mišios, eucharistinė procesija ir šventinis koncertas. Atlaidų metu į šventovę prie Dusios atvažiuoja ne tik vietiniai, bet ir maldininkai iš Alytaus, Druskininkų, Kauno ir kitų vietovių.
„Kryžių šventovė – stačiakampis su nusklembtais kampais, vienabokštė, pastatyta aukščiausioje vietoje. Languose vitražai – rozetės“, – rašo „Aušra“. Koplyčios planas – netaisyklingo kryžiaus formos, sKryžiaus pavidalas imituotas ir pagrindiniame fasade, kur dominuoja 41 metro aukščio bokštas, užsibaigiantis kūginiu stogeliu ir kryžiumi. Koplyčios vidus turi modernizmo bruožų, altorius įrengtas pagal šiuolaikinius reikalavimus. Į Kryžius iš Metelių grąžinti Marijos legendinis ir Marijos su trimis kryžiais paveikslai, 3 kryžiai, stovi šv. apaštalų Petro ir Povilo statulos, iš Italijos parvežta Marijos statula. Tarp naujosios bažnyčios ir senosios pamatų, įrengtos Kryžiaus kelio stotys. Tai vienintelis Kryžiaus kelias Užnemunės krašte.
Kryžių koplyčia randama pietiniame Dusios ežero krante, tarp Staigūnų ir Zebrėnų kaimų, šalia Sutrės upelio. Šventovės istorija – nepaprasta. Pasakojama, kad 1702 metais tarp Dusios ir Metelio ežerų buvo apsistojusi etmono Mykolo Servaco Višnioveckio vadovaujama Lietuvos kariuomenė. Belaukdami priešo, į Gardiną žygiuojančių švedų, lietuviai pastatė tris kryžius. Žinia apie prisiartinusią švedų kariuomenę pasiekė apaštalų Petro ir Pauliaus dieną, besibaigiant Mišioms. Po mūšio vietovė atiteko švedams, o Dievo Motinos paveikslą paslėpė vietiniai gyventojai.
Po kelių metų toje pat vietoje regėjimą staiga atgavo vienas šio mūšio veteranas. Pasklidus žiniai apie stebuklą, žmonės pradėjo rinktis ir melstis Kryžiuose. Čia Metelių klebonas kunigas Ignas Žibanavičius pastatė koplyčią. 1816 m. gegužę Seinų vyskupijos oficiolas Augustinas Polikarpas Marciejevskis čia atlaikė pirmąsias šv. Mišias, o popiežius Pijus VII maldininkams suteikė atlaidus. Koplyčią beveik po šimtmečio perstatė ir švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės garbei paskyrė Metelių klebonas kanauninkas Vincas Jurgilas. Prie koplyčios gyveno tik sargas, tačiau atlaidų dienomis – ypač per Sekmines ir Petrines – į Kryžius suvažiuodavo tūkstančiai maldininkų.
1963 metais sovietinės valdžios nurodymu koplyčia buvo nugriauta, tačiau jos atstatymu pradėjo rūpintis JAV lietuviai. Kunigas Jonas Buikus drauge prelatu Ladu Tulaba įsteigė Kryžių šventovės atstatymo fondą. Jo užsakymu italų skulptorius Gregor Vincenzo Mussner pagal Kryžių Dievo Motinos pavyzdį sukūrė medinę švč. Mergelės Marijos statulą, kurią po nepriklausomybės atgavimo į Lietuvą iš Romos parvežė Šventos Šeimos seserys. Statula buvo laikoma Metelių parapijos bažnyčioje, kol šios parapijos klebono kanauninko Vytauto Prajaros pastangomis ant Dusios ežero kranto buvo pastatyta mūrinė Kryžių koplyčia.
V. Prajarai šventovės statybose talkino marijampolietis architektas Juozas Žakauskas, alytiškis dizaineris Dainius Gailius, inžinierius Laimis Norusevičius. Bažnyčios suolus ir kėdes padirbo Jonas Matulevičius iš Obelninkėlių kaimo. 2000 m. birželio 11 d. naująją Kryžius konsekravo vyskupas Juozas Žemaitis. 2009 m. birželio 26 d. vyskupo Rimanto Norvilos dekretu Kryžių koplyčia paskelbta diecezine šventove.
Kryžių diecezinės šventovės 10-metis ir atlaidai
Liepos 4-ąją (sekmadienį):
11.30 val. rožinio malda, klausomos išpažintys
12 val. Šv. Mišios, eucharistinė procesija
Po mišių – šventinis koncertas
Susijęstraipsniai
