Birželio 5 dieną Alytaus rajono Nemunaičio kaime paminėtos Dainavos apygardos partizanų priesaikos priėmimo 65-osios metinės. Minėjimą organizavo partizano duktė, Seimo narė Auksutė Ramanauskaitė- Skokauskienė, Alytaus rajono savivaldybė, Krašto apsaugos savanorių pajėgos, Lietuvos nepriklausomybės gynimo Sausio 13-osios brolija.
„Kūrenkime ugnį savo širdyse”
Renginyje dalyvavo Alytaus rajono savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas, mero pavaduotojas Gediminas Krasauskas, tarybos sekretorius Simas Salickas. Pagerbti partizanų atvyko arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, vyskupas Juozas Matulaitis, jie aukojo šv. Mišias Nemunaičio Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčioje. Minėjime taip pat dalyvavo Atkuriamojo Seimo pirmininkas, Europos Parlamento narys, profesorius Vytautas Landsbergis, Seimo nariai Vilija Aleknaitė Abramikienė, – Kazimieras Uoka, Rytis Kupčinskas, Gintaras Songaila, Antanas Nedzinskas, Seimo kancleris Jonas Mileris, Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Algirdas Pocius, kiti aukšti kariuomenės karininkai, karo kapelionai, karinių ir sukarintų struktūrų atstovai, partizanai, jų vadas pulkininkas Jonas Čeponis, Alytaus rajono savivaldybės darbuotojai, nevyriausybinių organizacijų asociacijos, vienijančios 17 organizacijų, tarp kurių yra ir Sausio 13-osios brolija, atstovai, politinių kalinių ir tremtinių atstovai, jaunimo iš Kauno, Vilniaus, Birštono, Alytaus. Visus pasitiko Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pučiamųjų orkestras, generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos vyrų choras „Kariūnas”.
Aukodamas šv. Mišias arkivyskupas S.Tamkevičius sakė: būtina, kad švietimo sistema Lietuvoje mokytų vaikus būti mylinčius savo protėvių žemę. Dvasininkas kalbėjo apie bedvasingumą Lietuvoje ir būtinybę jaunimui perduoti atminimą apie paaukojusiuosius gyvybes dėl Tėvynės, pagarbą jiems. „Niekam neįdomios tos bedvasės televizijos žvaigždės. Kūrenkime ugnį savo širdyse, bandykime perduoti ją jaunimui, vaikams, jei mes šito nepadarysime, neturėsime Lietuvos ateities”, – kalbėjo arkivyskupas S.Tamkevičius ir kvietė melstis, kad neišblėstų pasiryžimas nepalikti tėvynės varguose, bet nuolat mąstyti, ką gero dėl jos galėtume padaryti.
Po šv. Mišių minėjimas persikėlė prie buvusio pranciškonų vienuolyno, kuriame 120 Dainavos apygardos partizanų priėmė priesaiką. Iškilmingo minėjimo dieną, stebint svečiams prisiekė 23 Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai. Europarlamentaras V.Landsbergis jiems ir jų vadams įteikė dovanų knygas.
„Mes neužmiršome jūsų”
Iškilmingą minėjimą prie buvusio pranciškonų vienuolyno pradėdama partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago duktė, Seimo narė A.Ramanauskaitė-Skokauskienė prisiminė, kad, skaitant jai dedikuotus tėvelio užrašus ir atsiminimus, aprašytos priesaikos aplinkybės darė didelį įspūdį. „Išleidus knygą patyrę tokį įspūdį pasakodavo ir kiti. Prieš 65 metus miegantis miestelis net neįtarė apie vienuolyne vykusias svarbias apeigas, nes taip reikėjo ir vyrų, ir miestelio saugumui”, – kalbėjo partizano duktė A.Ramanauskaitė-Skokauskienė. Seimo narė dažnai aplanko partizanų priesaikos vietą, kartais į ją atveža Lietuvos svečius, besidominčius Lietuvos partizanų istorija. „Turėjau svajonę, kad kada nors tų vyrų atminimui, kartu ir visų kovojusiųjų ir žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimui, susirinksime čia ir pasakysime, kad mes neužmiršome jūsų, Lietuva didžiuojasi jumis, o jūsų auka mus įpareigoja tvirtai laikyti laisvės vėliavą, – sakė A.Ramanauskaitė-Skokauskienė. Seimo narė pasidžiaugė susirinkusiais svečiais, kad minėjime yra jos šeima, tėvelio, Dainavos apygardos partizanų vado A.Ramanausko-Vanago, brolis Albinas, Adolfo Ramanausko-Vanago provaikaitis Arnas.
„Mes visi kartu su atminimu ir didžia pagarba esame šiandien čia, norėdami ir tikėdami, kad mūsų tautos garbinga praeitis turi tarnauti tautos ir valstybės ateičiai”, – sakė A.Ramanauskaitė-Skokauskienė.
Ji perskaitė Seimo pirmininkės Irenos Degutienės sveikinimą iškilmių dalyviams ir kovojusiems, ir žuvusiems už Lietuvos laisvę. Anot I.Degutienės, pokario Lietuvos partizanų pasipriešinimas vertinamas kaip vienas iš herojiškiausių pavyzdžių Lietuvos istorijoje. Partizanų kova stebisi ir žavisi NATO generolai, jie negirdėję, kad dar kur nors pasaulyje, nedidukuose miškuose, būtų vykusi dešimtmečio kova.
Garbingiausi minėjimo dalyviai – partizanai
Į susirinkusiuosius prie istorinio vienuolyno kreipėsi arkivyskupas S.Tamkevičius, teigdamas, kad garbingiausi minėjimo dalyviai yra partizanai. Dvasininkas prisiminė, kad, kai buvo priimama priesaika, jam buvo 7 metai, partizaniškas dainas. „Tos dainos, manau, paliko labai gilius pėdsakus, ne tik mano, bet daugelio tų metų jaunimo, vaikų širdyse. Mes ne viską būdami vaikai supratome, bet pačią esmę tikrai žinojome, nes matėme nužudytų partizanų kūnus mūsų miestelių gatvėse, išmestus paniekinimui. Partizanai ugdė mumyse meilę Lietuvai, meilę savam kraštui. Jie nepajėgė apginti Lietuvos nuo okupantų, bet padarė neįsivaizduojamai didelį darbą – įkvėpė ne tik savo metų žmones, bet ir būsimas kartas, kad mylėtų savo tėvų žemę Lietuvą, kad neišduotų jos priešui. Lenkiu galvą prieš visus ne tik čia, Nemunaityje, prisiekusius ginti tėvynę, bet prieš visus žuvusius partizanus, kurie ėjo gulagų keliais, kurių kančia buvo pratęsta daugelį metų. Lietuva yra labai skolinga tai didelei, begalinei aukai. Ačiū Dievui, kad mes turėjome partizanus ir už tai šiandien suvokiame, kas mums yra tėvynė, ir, nepaisant visų jos vargų, nepriteklių, Lietuva buvo ir bus mums brangi. Taip norėtųsi šiandien, kad tie, kurie kalba, ką Lietuva davė ar duoda, prisimintų partizanus – ar jie anuomet klausė, ką tėvynė jiems gali duoti. Prieš juos buvo tik vienas klausimas – ką aš galiu duoti tėvynei. Ir buvo tik vienas atsakymas – pasiryžimas atiduoti viską, net savo gyvybę”, – kalbėjo Jo Ekscelencija arkivyskupas S.Tamkevičius.
„Mirę, bet amžinai gyvens”
Atkuriamojo Seimo primininkas, europarlamentaras V.Landsbergis partizanų priesaikos davimo 65-ųjų metinių minėjimo dieną vadino ypatinga ir iškilia. „Partizanų karas, didžioji laisvės kova Lietuvai, yra kaip tautos epas, iliada ar didžiosios kitų tautų giesmės, kalbančios apie dvasios jėgą. Tą suvokiame ne kasdien, šiandien turime progą suvokti, kas yra gyvenimas, net kai dėl jo reikia mirti”, – sakė V.Landsbergis. Jis kalbėjo apie buvusio Švedijos ambasadoriaus knygą, kurioje rašoma apie tos valstybės politiką, sakiusį, kad niekad nepatikės, jog Baltijos tautos pačios atsisakė laisvės. „Kai tauta atsiranda šalia didelės, grobuoniškos jėgos, tenka pasirinkti, ar gelbėti gyvybę, ar gelbėti dvasią, ar mirti, kad liktų dvasia. Lietuvos kovotojai įkūnijo labai seną pasirinkimo ženklą, nubrėžtą Šventajame Rašte, kur kalbama apie tuos, kurie tartum vaikščioja, tartum gyvena, o yra mirę, ir apie tuos, kurie yra mirę, bet amžinai gyvens. Štai ta tiesa sugrįžta ypatingais pasirinkimo momentais, laikotarpiais. Ir Lietuvoje buvo toks didis laikotarpis – didžiosios kovos, karas”, – kalbėjo V.Landsbergis. „Lieka tai, dėl ko čia prisiekė partizanai, kas įrašyta jų maldose, kariniuose statutuose, dėl ko Lietuvos Seimas pripažino pasipriešinimo dalyvius Lietuvos kariais savanoriais ir Lietuvos pasipriešinimo struktūras bei vadus vienintele teisėta Lietuvos valdžia to meto okupuotoje, bet nepalaužtoje, nepasiduodančioje, kovojančioje Lietuvoje. Tie ženklai išliko reikšmingi iki pat Sausio 13-osios – kaip pamoka, kaip įkvėpimas, supratimas, kad yra dalykų, aukštesnių už gyvybę. Tą jūs, jaunieji savanoriai, pasakėte savo priesaikose. Visi mes, Lietuvos piliečiai, tai turime prisiminti, apie tai galvoti”, – kalbėjo partizanų priesaikos susirinkusiesiems prisiminti europarlamentaras.
Alytaus rajono savivaldybės meras A.Vrubliauskas pasveikino atvykus į Dzūkijos žemę, Nemunaitį, pagerbti tautos istorijos, didžiavyrių, kurie 1945 metais davė priesaiką. Anot mero, pasipriešinti didelei jėgai galima tik tikint Dievą, mylint tėvynę: „Augant tarybiniais laikais tik iš tėvų pasakojimų ir tik iš bažnyčios girdėdavom tikrąją tiesą, kuri gyveno mūsų tautoje ir dėl ko mes išlikom.” A.Vrubliaukas padėkojo Seimo narei A.Ramanauskaitei-Skokauskienei, visiems atvykusiesiems, kad Nemunaityje prisiminti partizanai, kad jie nepamirštami. Pasak mero, prisiminti partizanus, kovojusius už Lietuvos laisvę, yra tautos pareiga. Savivaldybės vadovas apgailestavo, kad į Nemunaitį atvyko mažai žmonių, kurie savo ir savo vaikų gerovę kūrė laisvoje Lietuvoje: „Jie kartais pamiršta ateiti ir padėkoti tiems, kuriems už tai turi būti dėkingi.”
„Priesaiką išpildyti leidžia meilė”
Partizanų pagerbimo minėjimo dalyvius pasveikino ir jiems už dalyvavimą padėkojo Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras A.Pocius. Jis perdavė krašto apsaugos ministrės Rasos Juknevičienės sveikinimo žodžius, skirtus tą dieną prisiekusiems savanoriams: „Ištarta priesaika turi likti atminty visam gyvenimui. Neduok Dieve, kad ateitų tokie laikai, kad tektų ją sulaužyti. Tarpukario Lietuvos kariuomenė buvo pasirengusi ginti Lietuvą. Bet 1940 metais priimtas politinis sprendimas buvo įsakymas kariuomenei nesipriešinti. Paskui Lietuva suprato, kas vyksta. Okupanto klasta, tremtys, žudynės. Tada Lietuvos kariai prisiekė ir kovojo. Minime tokios priesaikos 65-ąsias metines – garbė partizanams, kurie ją priėmė, kovojo. Šiandien mes turime laisvę, esame NATO, Europos Sąjungos nariai ir galime būti kartu, džiaugtis laisve ir nepriklausomybe. Užaugo naujoji karta, kuri prisiekė ir yra pasiruošusi ginti tėvynę.”
Seimo narė Vilija Aleknaitė-Abramikienė dėkojo Lietuvos kariams, kad jie savo galingu maršu pažadino nuostabią vietovę, garsiai ištarė priesaiką, panašią į tą, kuri prieš keletą dešimtmečių nuskambėjo tyliai. „Bet, duok Dieve, kad tos priesaikos, kurias mes šiandien tariame laisvai, kad tos priesaikos, kurios tariamos pagal įstatymus ir Konstituciją, būtų išpildytos su tokiu kaupu, kaip buvo išpildyta šioji Dainavos apygardos partizanų priesaika”, – sakė Seimo narė.
Pasak jos, priesaiką išpildyti leidžia meilė. Šventė Nemunaityje vyko prieš Dievo kūno šventę ir Tėvo dieną. Kaip sakė Seimo narė, pirmoji leidžia pasijusti viena tauta, o tėvo dieną A.Ramanauskaitė-Skokauskienė padovanojo gražiausią dovaną savo tėvui ir visiems žuvusiems partizanams, nors kai kurie jų buvo nespėję tapti tėvais. „Bet jeigu JAV savo tėvais laiko tuos, kurie surašė Konstituciją po pilietinių karų, tai mes turėtume teisę savo valstybės tėvais laikyti tuos, kurie tyliai ir labai tvirtai prisiekė šiame vienuolyne. Jie buvo mūsų valstybės, jos atgimimo tėvais. Tėvo dienos proga lenkiuosi prieš visus, kuriuos galima pavadinti mūsų tautos ir valstybės tėvais ir, žinoma, motinomis, nes jų kančia kartais būdavo tylesnė, bet taip pat labai skausminga”, – kalbėjo V.Aleknaitė-Abramikienė.
Kad dvasia ne žūtų, o gyvuotų
Atkurtos Lietuvos laisvės kovotojų sąjūdžio tarybos pirmininkas J.Čeponis sakė klausydamas priesaikos žodžių pajuto šalto ginklo pabučiavimą pabrėžė, kad daugelis prieš 65-erius metus prisiekdamas nebijojo mirties, dauguma žinojo, kas laukia: „Šiandien kai kas nori pasmerkti, kad nereikėjo. Brukama mintis, kad nieko iš Lietuvos nėra, kad ir Vytautas Landsbergis padarė klaidą, paskelbdamas Kovo 11-ąją. Tikiu, kad teisybė priklauso nuo mūsų pačių.” Anot Laisvės kovotojų sąjūdžio tarybos pirmininko, viltis yra, su blogiu reikia kovoti: „Mūsų dar yra daug, dvasia gyva, partizaniška dvasia visų jūsų širdyse yra, ir kiekvienas turime pajusti, kad savo skolą žuvusiesiems turime dabar paremti darbais ir savo veikla.” Ir palinkėjo visiems ištvermės, kantrybės, kovoti: „Nutraukus kovą liksime skolingi ne tik savo, bet ir ateities kartoms, ir Lietuvai. Budėkime, būkime tvirti, kaip tie, kurie padėjo galvas, kurie šiandien prisiekė. Šiandien priesaikos žodžiuose reikia ne mirties, o darbų, kad mes verti priesaikos žodžių. Būkime kartu ir Lietuva tikrai nepražus, nedejuos.”
Susirinkusiuosius minėti Dainavos apygardos priesaikos davimo 65-ųjų metinių pasveikino monsinjoras Alfonsas Svarinskas,. Jis sakė pasigendąs Lietuvos dabarties didvyrių, kvietė atvirai kalbėti apie priešus ir linkėjo, kad dvasia nežūtų, o gyvuotų.
Minėjime koncertavo generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos vyrų choras „Kariūnas”, literatūrinę-meninę kompoziciją „Laisvė šviesi ir skaisti” parodė Adolfo Ramanausko-Vanago vidurinės mokyklos mokiniai, grojo Lietuvos kariuomenės pučiamųjų orkestras.
Netikėtą sprendimą padarė jaunieji Alytaus rajono šauliai. Jie paskelbė taip pat norintys prisiekti. Tarę priesaikos žodžius tarnauti tėvynei, būti jai ištikimai, laikytis įstatymų, sulaukė gausių šventinio minėjimo dalyvių aplodismentų ir sveikinimų. Priesaiką davė 10-14 metų Nemunaičio ir Makniūnų pagrindinių mokyklų jaunieji šauliai. Ją stebėjo Antano Juozapavičiaus šaulių rinktinės vadas Adolfas Barysas, 10 kuopos vadas Juozas Krušinys, kiti šauliai.
Minėjimo globėja Seimo narė A.Ramanauskaitė-Skokauskienė padėkojo visiems atvykusiems į Nemunaitį pagerbti partizanų, siūlė, kad vieta prie buvusio pranciškonų vienuolyno taptų tradicine, kurioje priesaiką priimtų savanorių pajėgų kariai.