Parduotuvių lentynos užkimštos įvairių rūšių bei sudėties gaiviųjų gėrimų. Sveikos mitybos specialistai teigia, kad nemaža dalis jų nerekomenduotini. Infekcinių ligų specialistas Igoris Strupeikis teigia, kad didžioji dalis gaiviųjų gėrimų jokios naudos organizmui neduoda, atvirkščiai – tik žaloja jį.
Labiausiai organizmui, ypač jaunam, kenksmingi energiniai gėrimai, kuriuose yra nemažai kofeino. Ši medžiaga – stimuliatorius, kai kurių mokslininkų netgi priskiriamas prie silpno veikimo narkotinių medžiagų, kurios suaktyvina nervų sistemą – gali sutrikdyti miegą, padidinti nervingumą. Gydytojas kritikuoja ir kolas, limonadus, kurių viena iš sudedamųjų dalių yra kofeinas.Energiniai gėrimai mėgstami sportuojančių paauglių, kurie mano, kad prieš treniruotę šie gėrimai – naudingi, nes „pažadina” organizmą. Tačiau tam prieštarauja specialistai: aktyviai sportuojant ir taip prarandama nemažai skysčių, mikroelementų, o nuo energinių gėrimų organizmas netenka jų dar daugiau, todėl gali sutrikti širdies veikla.
Limonadai troškulio nemalšina
Karštą vasaros dieną gaivintis limonadais irgi nedidelė nauda sveikatai, nes kone visi jie turi kenksmingų cheminių medžiagų.”Jeigu jau perkate limonadą, būtinai įsitikinkite, ar saldikliai natūralūs, ar cheminiai. Jei natūralūs, tiek to, gerkite, – sakė I. Strupeikis. – Praktika rodo, kad didžioji dalis limonadų yra paskaninti ir pagražinti cheminiais saldikliais ir dažikliais, kurie skatina vėžį ir kitas ligas.” Nepatariama vartoti ir gėrimų su „burbuliukais”. Gazuotieji gėrimai kenkia skrandžiui, skatina tarp jo ir stemplės esančio rauko atsidarymą ir sukelia refliuksą. Burbuliukai skatina ir celiulito atsiradimą.”Gazuotieji gėrimai kai kuriose šalyse visiškai uždrausti ir negaminami, – sakė medikas. – Kaip ir minėtieji energiniai gėrimai – kai kur juos draudžiama parduoti vaikams iki aštuoniolikos metų”.
Skrandžio ligų daugėja
Praktika rodo, kad dažnas paauglys, jeigu jam yra duodama pinigų maistui, pietus dažnai pakeičia traškučiais ir kofeino turinčiais gėrimais ar limonadu. Dėl vaiko netinkamos mitybos tėvai dažniausiai susirūpina tik tada, kai pajuntamos pirmos neigiamos pasekmės: pradedama vemti, skundžiamasi pilvo skausmais. „Netinkama mityba – vienas iš pagrindinių faktorių, turinčių neigiamos įtakos virškinamajam traktui, – sakė gastroenterologas. – Prieš dvi ar tris dešimtis metų vaikai žymiai mažiau sirgo virškinimo ligomis, dabar šis skaičius auga kasmet.” Beje, suskaudus skrandį, gazuoto mineralinio vandens gerti nepatariama – geriau šilta arbata. Kitas reikalas, jei ligonis išsivėmė – tada praverčia ir negazuotas mineralinis vanduo.
Ką derėtų gerti?
Karštą vasaros dieną naudingiausias organizmui yra net ir parduotuvėje parduodamas šaltinio vanduo. Mineralinį vandenį gerti patariama saikingai. Tinka ir virintas vanduo bei vanduo iš krano, bet naudingiausias filtruotas. Vaikams nerekomenduojama gerti juodosios ar žaliosios arbatos – jose yra kofeino. Labiausiai tinka vaisinės arbatos. Suaugusiam žmogui per dieną patariama išgerti ne mažiau nei du litrus vandens. Vaikų vandens norma priklauso nuo amžiaus ir svorio. „Jei suaugusysis vidutiniškai sveria 70 kilogramų ir jam per dieną reikėtų išgerti vidutiniškai du litrus, tai perpus sveriančiam vaikui – ne mažiau kaip litrą, – patarė gydytojas I. Strupeikis. – Tačiau derėtų gerti tada, kada norisi, bet ne per prievartą.”
Susijęstraipsniai
