Pavasarinių bobausių sezonas lyg ir baigėsi, tačiau pasipylė kiti grybai. Pakelėse pasirodė kazlėkai, Kabelių bažnyčios šventoriuje pradėjo dygti baravykai… O prie Grūto vasarojantis skandalingasis Lietuvos choreografas ne tik grybaus, bet vėl sodins bulves, cukinijas, kopūstus ir burokus…
„Giružis“ (Varėna) rašo:
Žilinuose įsismarkavęs vėjas išvertė dvi šimtametes liepas, augusias bažnyčios šventoriuje. Vienos, ant bažnyčios stogo parimusios liepos aukštis – apie 25 metrai. „Tai Dievo apvaizdos pasireiškimas“, – dėl nė kiek nenukentėjusio šventovės stogo džiaugėsi parapijos klebonas Algimantas Gaidukevičius. Pasak Jakėnų seniūno Dainiaus Junevičiaus, viesulas, nušvilpęs į kaimyninį Bakaloriškių kaimą Trakų rajone įsisiautėjo – plėšė stogus.
Pavasarinių bobausių sezonas lyg ir baigėsi, tačiau pasipylė kiti grybai. Pakelėse pasirodė kazlėkai, o Kabelių bažnyčios šventoriuje pradėjo dygti baravykai… Elena Miliauskienė jų randa nebe pirmą kartą. „Ar taip dievulis žmones bažnyčion vilioja?..“, – klausia redakcija.
„Alytaus naujienos“:
Neramios dienos ir Dzūkijos krašto ūkininkams. Gegužinės liūtys juos užklupo per vasarinio rapso sėją, bulvių sodinimą. Antai Panemuninkų kaimo ūkininkas Antanas Jaruševičius pranešė, kad nuo Nemuno pakrantės visiškai nuplovė bulvių lauką. Raitininkų seniūnijoje, Makniūnuose ūkininkaujantį Modestą Baranauską jaudina žiemkenčiai, po žiemos šviesiais ratais nuėję. Rapsų pasėliai ežerėliais tviska – 20 ha šių pasėlių, kuriuos užklupo liūtys, dar nesudygę, neįsišakniję.
Punios seniūnijos Pabalių kaime registruotas, per Alytaus ir Prienų rajonus nusidriekęs 450 ha Vytauto Valaičio augalininkystės ūkis. Jaunasis ūkininkas augina 35 ha bulvių. Vėžionių kaime – 15 ha šios kultūros. Bulvių palaukėje gyvena 80 metų senelis. Žvilgtelėjęs pro sodybos langą pamatė bulvių lauke jūrą – išsigando: per gyvenimą tokios liūties nebuvo neregėjęs. „Deja, bulvė moka plaukti tik tris dienas, jei nepradžius – supūsta, mielija“, – guodžiasi ūkininkas.
„Druskininkų naujienos“:
Kurorte pasodintos lenkų botaniko išvestos, kompozitoriaus vardu pavadintos rožės. Rožių sodinimo ceremonijos metu buvo galima klausytis F. Šopeno kūrinių. Jiems skambant Lenkijos instituto direktorė Malgorzata Kasner su Druskininkų vicemere Kristina Miškinienė palaistė naujai pasodintas rožes ir gėlyne įsmeigė atminimo lentą, praeiviams priminsiančią, jog gėlės, kurioms suteiktas kompozitoriaus vardas, pasodintos jo 200-ųjų gimimo metinių proga. Šios rožės, pasak M. Kasner, praeivius turėtų pradžiuginti kreminės spalvos žiedais…
„Merkio kraštas“:
Perlojos, Zervynų ir Dainavos girininkijų miškuose Varėnos rajone pradėti naikinti pušiniai verpikai. Tyrimų metu nustatyta, kad minėtuose miškuose susiformavo maždaug 7 hektarų ploto miškus užpuolusių kenkėjų židinys. Konkursą miškui gydyti laimėjo Klaipėdos aviatoriai. Daugiau nei 170 km/val. greičiu iš vos 10 metrų aukščio virš medžių purškiama 100 mikronų dydžio lašeliais.
Pušiniams verpikliams naikinti naudojamas preparatas „Foray 76B”. Miško gydymui jo nupirkta 16 tonų skysčio. Vienu skrydžiu lėktuvas išpurškia 1,5 tonos. Beje, biologinis preparatas „Foray 76B“ neturi neigiamo poveikio kitoms vabzdžių rūšims ir gyvūnams net bitėms, tačiau 4 val. po purškimo miške būti nerekomenduojama. Apie tai informavo įspėjantieji ženklai prie kelių į miškus.
„Druskonis“:
„Dievinu Dzūkiją. Man labai patinka dzūkiška flora ir fauna. Ypač mėgstu spyglius. Dėl to ir ieškojau sodybos šiuose kraštuose“, – atvirauja Jurijus Smoriginas. Populiariausias šių dienų Lietuvos choreografas, nepakeičiamas televizijos projektų veidas kiekvieną savaitgalį lekia iš Vilniaus į Druskininkus. Kurorto pašonėje, Grūto kaime, maestro turi sodybą, kurion atvažiavęs jau moka ir padzūkuoti: „kū sakai?“, „sėju morkvas“…
„Gyvenu, apsuptas paukštelių, ežių ir kitų miško gyvių. Matau besiporuojančias gerves, pasikalbu su sodyboje gyvenančia kiele. Pagaliau, netoliese turiu zoologijos sodą. Girdžiu kitoje ežero pusėje, Grūto parke, klykaujančius povus“, – juokiasi vyras. Romantikas iš prigimties, J. Smoriginas dažną rytmetį, dar saulei nepakilus, eina į mišką klausytis lakštingalų.
Sodyboje atskirai įrengtas rūsys, kuriame Jurijus ketina laikyti vyną, bulves, obuolius ir kitą daržo derlių. Šeimininkas didžiuojasi puikiai išsilaikiusiu dzūkišku rūsiu, kurį vietos darbininkai išmūrijo akmenimis. „Esu visai neprastas daržininkas, – tikina Jurijus. – Šįmet vėl sodinsim bulves, cukinijas, kopūstus ir burokus. Be sodo yra ir miškas. Per dešimt metų J. Smoriginas aptiko grybingiausias aplinkinių pušynų vietas ir dosniausius uogienojus.
„Miesto laikraštis“:
Patikėsit ar ne, bet Panemunės žmonės gražūs, nes prausiasi šaltinio vandeniu iš šulinio Nemuno gatvėje Alytuje. Nors tokios kalbos mieste sklido prieš penkis, šešis dešimtmečius, „gyvo“ vandens galia tebetikima, o šulinys, kad ir apleistas, kuolais paremtu stogeliu, dar tarnauja panemunės gyventojams – gero ir skanaus vandens paslaptimis dalinasi laikraščio skaitytoja Onutė Jankauskienė.
„Gyvenimas“ (Prienai):
Renginyje „Išauskim margą juostą“ Balbieriškyje dalyvavo, savo amato paslaptimis dalinosi tautodailininkė Audronė Lampickienė. Trečios kartos margučių gražintoja džiaugiasi, kad tradicijas tęsia ir jos dukra. Alytiškė, marginanti ne tik vištų, bet ir žąsų, ančių kiaušinius, juos eksponuoja parodose, o mugėse pardavinėja ir medinius margučius.
„Alytaus dienraštis“:
Alytaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (AAVMI), patikrinusi keletą parduotuvių, nustatė įvairių mokestinių pažeidimų: dažniausias tas, kad pardavėjos, paėmę iš pirkėjų pinigus, jų neužregistravo kasos aparatu ir neišdavė kasos kvito. Kontrolinį pirkimą pareigūnai atliko skerdiena ir mėsos gaminiais prekiausjančioje parduotuvėje.
„Kasos kvito už parduotas prekes neišdavimas jo neišdavusiam asmeniui užtraukia baudą nuo 200 iki 500 litų“. Nesiėmus priemonių taip besielgiančios įmonės vadovai vėliau baudžiami nuo 2000 iki 3000 litų bauda“, – perspėja AAVMI viršininko pavaduotojas Romualdas Jučas.