Antibiotikų atradimas laikomas vienu iš didžiausių šių laikų medicinos laimėjimų kovojant su ligos sukėlėjų bakterijomis. Tai yra medžiagos, naikinančios mikrobus arba slopinančios jų augimą ir dauginimąsi. Vis dėlto ne visuomet antibiotikų vartojimas gali būti naudingas, priešingai – vartojant šiuos vaistus neteisingai ir nesilaikant gydytojų paskirto kurso, jie gali pakenkti žmogui. Pavyzdžiui, vartojant prieš ligos sukėlėjus neveiksmingus antibiotikus gali išsivysti bakterijų atsparumas antibiotikams, kuris yra įvardintas kaip klinikinė ir kartu visuomenės sveikatos problema. Dėl atsirandančio ir plintančio atsparumo pirmieji sunerimo Skandinavijos valstybių gydytojai: pirmosios kovos su atsparumo plitimu programos buvo inicijuotos Danijoje, Švedijoje, Olandijoje. Nacionalinio atsparumo antimikrobiniams vaistams priežiūros sistemų tinklas Europoje veikia nuo 1998 metų. Patikimus atsparumo antimikrobiniams vaistams duomenis į šį tinklą siunčia daugiau nei 30 Europos šalių. Lietuva į šį tinklą įsijungė 2006 metais.
Naujausiais Eurobarometro duomenimis, 53% europiečių vis dar klaidingai mano, kad antibiotikai žudo virusus, o 47% įsivaizduoja, kad jie yra veiksmingi kovojant nuo peršalimo ir gripo. Lietuviai apie antibiotikus informuoti dar mažiau: 67 proc. mūsų tautiečių tiki, kad antibiotikai žudo virusus ir 60 proc. mano, kad jie yra efektyvūs gydantis nuo peršalimo bei gripo.
Gydytojo komentaras
Tinkamo antibiotikų vartojimo svarbą pabrėžia gydytojas – chirurgas Dalius Ramančionis: „Antibiotikus reikia vartoti tik pagal gydytojo nustatytą grafiką. Medikamentai suveiks tik tuomet, kai jie bus vartojami pagal nustatytą kursą. Jokiu būdu negalima antibiotikų vartoti be gydytojo paskyrimo, nes tik medikas gali nustatyti reikiamą antibiotikų rūšį ir kiekį. Net patyrę gydytojai turi atlikti gramos testus, kurie parodo, kokios rūšies ir kiek medikamentų pacientui reikės. Dėl pašalinio medikamento poveikio šie vaistai turi būti vartojami tik po gydytojo paskyrimo ir niekaip kitaip, nes tai yra receptinis ir ne tik blogąsias, bet ir gerąsias žmogaus bakterijas naikinantis preparatas. Po antibiotikų gėrimo kurso yra svarbu atstatyti pažeistą žarnyno mikroflorą – tam tinka jogurto kapsulės, pieno produktai ir kiti probiotiniai papildai”.
Duomenys apie antibiotikus ir jų vartojimo įpročius:
- Apklausos duomenimis, Lietuvoje 63 proc. žmonių per paskutinius 12 mėnesių vartojo antibiotikus. Iš 27 Europos Sąjungos narių šiuos medikamentus per pastaruosius metus vartojo 60 proc. gyventojų.
- Lietuvoje antibiotikus per paskutinius 12 mėnesių vartojo 34 proc. šalies vyrų ir 39 proc. moterų. Bendroji tendencija Europos Sąjungos šalyse yra tokia pati: moterys antibiotikus vartoja dažniau nei vyrai.
- 86 proc. tautiečių šiuos medikamentus vartoja pagal griežtą gydytoją paskyrimą, o 7 proc. respondentų atsakė perkantys antibiotikus vaistinėse be gydytojo išrašyto recepto. Kartu su Graikija, Kipru ir Latvija tai antras didžiausias rodiklis Europoje po Rumunijos (17 proc.). Bendras Europos Sąjungos šalių vartojančių antibiotikus pagal gydytojo paskyrimą procentas – 95.
- 60 proc. lietuvių mano, jog antibiotikai gydo peršalimą ir gripą. Tokio klaidingo įsitikinimo laikosi 47 proc. europiečių.
- 74 proc. lietuvių žino apie galima šalutinį antibiotikų poveikį. Tai yra vienas iš geriausių rodiklių visoje ES.
- Europos Sąjungoje atsparumo antibakteriniams preparatams problemos sprendimas reglamentuotas teisiniais dokumentais. Pagrindinis – 2001 m. lapkričio 15 d. Tarybos rekomendaciją. Nr. 2002/77/EB dėl apdairaus antimikrobinių preparatų vartojimo žmonių medicinoje. Europos Sąjungos valstybių sveikatos sektorius negali būti reguliuojamas europinėmis direktyvomis, todėl rekomendacija yra rimčiausią teisinį pagrindą turintis dokumentas.
- Antibiotikai gydo tik bakterijų sukeliamas infekcijas. Jie neįveikia peršalimo, gripo, praktiškai jokių kvėpavimo takų infekcijų, jie yra bejėgiai prieš daugelį vaikų peršalimo ligų. Antibiotikai nemažina temperatūros ir nepalengvina skausmų.
- Antibiotikų sukelti žarnyno sutrikimai pasireiškia tokiais simptomais kaip viduriavimas, rečiau – pilvo pūtimas ar skausmas, pykinimas, rėmuo ar apetito sumažėjimas.
- Iki atrandant antibiotikus, žmonės nuo infekcinių ligų buvo gydyti nuodais (pavyzdžiui, arseno ir gyvsidabrio preparatais).
- Pirmasis efektyvus antibiotikas – prancūzo medicinos studento Ernesto Diušeno 1896 metais atrastas penicilinas.
Susijęstraipsniai
