1972 metais gegužės 14 dieną prie Muzikinio teatro Kauno miesto sode, protestuodamas prieš tarybinį režimą, apsipylė benzinu ir, sušukęs „Laisvę Lietuvai!“, užsidegė Romas Kalanta. Jo užrašų knygelėje liko įrašas: „Dėl mano mirties kalta tik santvarka“. Arčiau buvusieji mėgino gelbėti liepsnojantį jaunuolį, bet atskubėjusi greitoji medicinos pagalba į ligoninę nuvežė jį jau be sąmonės. Po keturiolikos valandų devyniolikmetis vaikinas mirė.
Lietuvių disidentu vadinamas Romas Kalanta 1953 metais vasario 22 dieną gimė Dzūkijos sostinėje. Nuo vaikystės R. Kalanda gyveno Alytuje, Jono Basanavičiaus ir Vinco Krėvės gatvių sankirtoje. Kaip rašoma interneto sueigoje Glukoidai – Romas augo „prie vaikų namų, kitoje gatvės pusėje – Algirdas, Jurgis ir Vytas Kunčinai“. Vėliau R. Kalanta su tėvais persikėlė į Kauno Vilijampolės rajoną ir mokėsi 18-oje vidurinėje mokykloje.
1971-aisiais neišlaikęs keleto egzaminų R. Kalanta iš vidurinės perėjo į vakarinę mokyklą, dirbo „Aido“ fabrike. Buvo apsiskaitęs, rašė eilėraščius, sportavo, grojo gitara, domėjosi hipių judėjimu. Po R. Kalantos susideginimo buvo draudžiama roko muzika. Tačiau egzistuoja versija, kad draudimai Lietuvos jaunimui išėjo į naudą: nenorėdami rizikuoti su gitarų muzika, nemažai talentų pasuko į džiazo, dar kiti – į teatro, šiuolaikinio šokio sferas, kurios, kritikų nuomone, iki šiol yra tvirčiausios, šalį užsienyje reprezentuojančios kultūros ir meno sritys.