Perkant dviratį iškyla klausimas: rinktis naują blizgantį už didesnę sumą, ar geriau naudotą, bet gerai išlaikytą dviratį už mažesnę kainą.
Specialistai tvirtina, kad jeigu dviratis bus naudojamas susisiekimui, tai yra, dažnam naudojimui, pinigų jam gailėti nereikėtų.
„Jei perki dviratį dažnam naudojimui, tai geriau iš karto sumokėti kelis tūkstančius ir paskui nesukti galvos dėl remonto, detalių keitimo ir panašiai”, – mano dviračių salono „Geras dviratis” savininkas Egidijus Ivanauskas. Jo tikinimu, žmonės už kelių tūkstančių sumą galima nusipirkti tiek gerą sportinį, tiek patogų miesto dviratį.„Labai praktiški yra naujo tipo dviračiai, kurių rėmai sudaryti iš kelių nelanksčių detalių. Nėra kam gesti. Taip pat tokiuose dviračiuose yra „roliniai” stabdžiai, nebijantys dulkių, kurių mūsų gatvėse yra pilna. Pirkdamas padėvėtą dviratį tokio pasirinkimo, ko gero, neturėsi”, – teigia E.Ivanauskas.
Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininko pavaduotojas Frankas Wurftas sako irgi niekada neprikęs dėvėto dviračio. Jo teigimu, pigus dėvėtas dviratis arba yra labai „nuvažinėtas”, arba jis yra vogtas, todėl jį pirkdamas žmogus peržengtų etikos ribą: „Aš nemanau, kad už 300 Lt galima gerą dviratį nusipirkti: arba jis labai nudėvėtas, arba pavogtas”.
Užkietėjęs dviratininkas sako, kad jeigu žmogus taupo pinigus, bet nenori vogto dviračio, gali rinktis tarpinį variantą ir pirkti transporto priemonę ne specializuotoje parduotuvėje, o prekybos centre. „Nusipirkus dviratį prekybos centre reikia atidžiai jį patikrinti ir pritaikyti „normaliam naudojimui”, jeigu iš viso įmanoma tai padaryti”, – mano F.Wurftas.
Dviračių prekiautojas E.Ivanauskas tikina, kad tokiu atveju svarbiausia pakeisti dviračio padangas, nes dažniausiai pigių dviračių padangų guma greitai dyla, tad padanga bet kada gali sprogti. Vėliau reikėtų uždėti naują grandinę, ją sutepti, kaip ir dviračio žvaigždutes. „Galima pasikeisti sėdynę, nes dažnai „gamyklinės” sėdynės būna blogos kokybės ir nepatogios”, – sako E.Ivanauskas
F.Wurftas pastebi, kad perkant seną dviratį reikia daugiau laiko skirti jo priežiūrai, tačiau, jo nuomone, lietuviai to nesupranta: „Daugumai žmonių trūksta įgūdžių, kaip reikia dviratį tvarkyti. Man asmeniškai tas lietuviškas įprotis daiktą naudoti iki lūžio niekada jo neprižiūrint, yra skaudus”.
„Nusipirkite gerą, naują dviratį, gerą spyną ir atitinkamai ją naudokite. Reguliariai leiskite pardavusiai parduotuvei atlikti jūsų dviračio priežiūrą ir turėsite ilgalaikį džiaugsmą”, – pataria F.Wurftas. Anot jo, dažniausiai pas įpratusius važinėti dviračiais neilgai trukus kolekcija pasipildo: vienas paprastas ir pigus dviratis skiriamas trumpiems pasivažinėjimams po miestą, pavyzdžiui, iki parduotuvės, kitas – prabangesnis, sportiškesnis, skirtas savaitgalio žygiams ir sportavimui, važiavimui į darbą.