Pagaliau atėjo tikrasis pavasaris ir pirmosios šiltesnės dienos ir naktys. Tai tas metas, kada tikri, užkietėję spiningautojai – ligoniai atideda darbus bei rūpesčius į šoną ir traukia į vandens telkinius pasidžiaugti bundančia gamta, žydinčiais medžiais ir tuo pačiu pasigalinėti su margašonėmis lydekomis ar net gi sugauti tą išsvajotąjį rekordinį egzempliorių. Kartu su spiningavimo sezono atidarymu sutapo ir www.spiningavimas.lt vienerių metų gimtadienis.
Per tą laikotarpį internetinis puslapis iš vieno žmogaus hobio įprasminimo peraugo į daugiau kaip šimtą narių iš įvairių Lietuvos kampelių vienijančią spiningautojų bendruomenę. O kur dar daugiau, kaip 60000 lankytojų iš daugiau, kaip 30 šalių, kurie per tuos metus aplankė šį žvejų puslapį, domėjosi įvairiomis žvejybos naujienomis, straipsniais bei žūklių įspūdžiais. Tikėsimės, kad nemaža jų dalis artimiausiu metu taip pat prisijungs prie spiningavimo filosofiją propaguojančių kolegų būrio.
Tai gi www.spiningavimas.lt organizuota šventė įvyko gegužės 1-2 dienomis prie vieno didžiausio Dzūkijoje Metelio ežero. Oras pasitaikė, kaip reta šiltas. Dieną temperatūra siekė 15 – 20 laipsnių, o naktį tenukrito iki 6 – 8. Jokio vėjo. Tik smulkus, neįkirus lietus, kiek sudarė nepatogumų. Tačiau, kaip sakoma, blogo oro nebūna, būna tik prasta žvejo apranga. Į šventę sugužėjo žvejų iš Alytaus, Kauno, Vilniaus, Marijampolės, Druskininkų. Viso pasivaržyti susirinko 10 komandų. Vieni tikri profesionalai – nuolatiniai varžybų dalyviai, kiti kandidatai į meistrus. Buvo ir studentų, kurie savo entuziazmu, energija bei noru nugalėti nė kiek nenusileido santūriems, labiau patyrusiems žvejams.
Skyrėsi ir komandų spiningavimo technikos – vieni labiau pamėgę ,,tvičinti” vobleriais, kiti žvejoti su metalu (sukrėmis bei mepsais), kiti velkiauti. Atitinkamai ir amunicija bei įranga buvo skirtinga – kas gaudė su ,,castinginiais”, kas su Loomis‘ais ir St.Croix‘ais, o kas su paprastais kotais. Ir negalima būtų padaryti vienareikšmių išvadų, kad laimėjo vienas kažkuris žvejybos stilius, kad gaudantys Loomis‘ais, St.Croix‘ais buvo paranašesni. Juk gaudo ne meškerės, o žvejai.
Ir, mano giliu įsitikinimu, didžiąją dalį rezultatyvios žvejybos lemia teisingos vietos, tinkamo masalo, pravedimo būdo parinkimas bei spiningautojo valia bei kantrybė. O kartais tai būna paprasčiausia sėkmė. Kadangi varžybos buvo draugiškos, tad ir bendru sutarimu buvo suderintos visiems žvejams priimtinos taisyklės. Buvo leista žvejoti ne tik tradiciniais būdais, kaip tai daroma tikrose varžybose, bet ir velkiauti. Tiesa, plaukiojantys benzininiais varikliais (beje, jų naudojimas varžybų metu buvo suderintas su inspektoriais bei parko direkcija) turėjo tam tikrų apribojimų. Vėl gi kalbant apie rezultatus – velkiaujantys nepagavo nė vienos lydekaitės – visos buvo pagautos mėtant masalus.
Varžybos vyko dviems etapais – pirmas šeštadienį po pietų nuo 15 iki 20 h. Antras sekmadienį nuo 7 iki 12 h. Vieni žvejai pasirinko žvejybą sėkliuose 1-3 metrų gylyje, kiti palei skardžius (5-8 m), kiti iškarto šovė į gylius. Po kurio laiko dalis žvejų taktiką keitė – nuo sėklių perplaukė giliau ir atvirkščiai. Pirma lydeka pagauta nepraėjus nė pusvalandžiui nuo varžybų pradžios (laimikio autorius.Gintautas Vagonis, ,,Trišakis1″). Tiesa, lydekaitė neįskaitinė, tad paleista atgalios. Po to dar buvo užfiksuoti keli nežymūs kibimai. Sekančio laimikio teko laukti beveik iki vakaro. Jį sužvejojo tas pats Gintautas.
Kitus žvejus tą dieną sėkmė aplenkė – lydekos buvo baisiai neaktyvios. Nors buvo išbandyta gausybė įvairiausių masalų. Ir net gi tie, kurie praėjusį rudenį Metely nė karto nebuvo apvylę. Žvejai bandė ieškoti nesėkmės priežaščių dar per šaltame vandenyje (9 laipsniai), tą dieną nukritusiame oro slėgyje ir panašiai. Tiesa, naudingų darbų vis gi pavyko padaryti – renginys iš žvejų varžybų peraugo į akciją kodiniais pavadinimais ,,Gelbėkime gamtą”, ,,Švarus Metelys”, ,,Mirtis brakonieriams” ar panašiai. Tai yra buvome labai nustebę ir nuoširdžiai pasipiktinę begale ežere sumerktų, nesužymėtų tinklų, kurių ilgis tikrai ne 20 -30 metrų, o dešimteriopai ilgesni. Toks vaizdas, kad atsidūrėme kažkur Rusijos glūdumoje, kur aplinkinių kaimų gyventojai miršta iš bado ir užstatytame tinkle pagauta žuvis yra vienintelis prasimaitinimo, išgyvenimo būdas.
Bet visgi čia Lietuva…. Net gi viena ausim yra tekę girdėti, kad ir Gamtos apsaugos inspekcija kažkur yra įkurta… Nesunku juk karts nuo karto pora ratų su prikabintu svoriu apsukti ir surinkti šituos nelegalius žvejybos įrankius. Dar baisiau yra tai, kad dalis tinklų buvo užmerkti ir palikti likimo valiai. Juose pilna supuvusių lydekų, vėgelių ir lynų. Tai gi ėmėmės tinklų naikinimo akcijos – tą dieną buvo ištraukti, supjaustyti ir sudeginti bene 6 tinklai. Džiaugiamės, kad nors taip padėsime Metelio žuvims lengviau kvėpuoti ir didinti savo populiaciją.
Po pirmojo etapo pasidalinti įspūdžiais šventės dalyviai susirinko prie vaišių stalo, kur laukė karšta žuvienė bei kiti patiekalai, pirtis. Čia žvejai turėjo puikią progą artimiau susipažinti, pasidalinti žvejybų įspūdžiais bei nuotykiais, kurių pas kiekvieną žveją yra nors vežimu vežk. Aišku, vyko karštos, amžinos diskusijos, kurie masalai yra geriausi ir iš viso, kur slypi sėkmingos žvejybos paslaptys. Taip pat vienbalsiai buvo pritarta spiningavimo klubo įkūrimui, kurio tikslai būtų spiningavimo idėjų propagavimas, spiningautojų vienijimas, gamtos tausojimas, vandens telkinių nuoma, priežiūra bei įžuvinimas, nuolatinių varžybų – švenčių organizavimas, komandos sukūrimas, kuri dalyvautų tiek Lietuvos tiek užsienio varžybose ir t.t.
Antro etapo pradžia, kai kuriems žvejams tapo tikru valios ir jėgų išbandymu. Bet iš to ir atpažinsi tikrą žveją, kad nepaisant įvairių trukdžių, tikras žvejys visada išeis žvejoti. Tai gi visos komandos startuoja 7 valandą su viltimi, kad lydekos ryte bus daug aktyvesnės, nei išvakarėse. Tuo labiau, kad šen bei ten matėsi lydekų išėjimai. Tai teikė vilties pagauti kažką rimčiau ir daugiau. Bet ryte margašonės taip pat sėkmingai nekibo. Tik kiek išilus orui, apie 10 valandą atsirado pirmieji gyvybės ženklai. Viename ežero kampe rimtesnio dydžio lydeka Arūnui Mikalaikevičiui (,,Kilbas” komanda) nukando pavadėlį. Vėliau Trišakis2 komandos narys Mindaugas Vaitkevičius ištraukia ribinio dydžio lydekaitę (vėliau pamatuota – 42 cm ir paleista atgalios), dar keli žvejai sulaukė kelių nežymių lydekaičių ar ešerių grybštelėjimų. Paskutinę (t.y antrą tą dieną) kiek didesnę (0,62 kg) lydeką ištraukė Deivydas Ciunys (,,Kilbas” komanda). Tiesa, jie šiek tiek pavėlavo finišuoti ir buvo apdovanoti tik simboliniais, bet labai garbingais prizais. Bet vietoj lydekų, antrąją dieną toliau tęsėsi labai sėkmingi …tinklų kibimai. Vienam žvejui (Aivarui Kleinui) net gi pavyko su dviem paeiliui metimais ištraukti du tinklus. Nekoks jausmas žvejoti jų apsuptyje, nekoks … Kadangi lydekos nekibo (o kaip čia jos ir kibs, jei visur išilgai įstrižai sustatyti tinklai), tai vėl tęsėm sėkmingą tinklų naikinimo akciją.
Prieštaringų jausmų apimti (iš vienos pusės liūdna, kad nekibo, kad vietiniai kaimiečiai visiškai neturi saiko ir stato begalę tinklų, iš kitos pusės apimti gero jausmo, kad nors kiek padėjom gamtai) žvejai baigė varžybas. Apibendrinus rezultatus paaiškėjo, kad lyderis po pirmos varžybų dienos nepasikeitė ir nugalėtoju tapo Gintautas Vagonis. Gaila, bet nebuvo ką apdovanoti su antra ir trečia vieta, nes visos kitos lydekos buvo mažesnės, nei leistino dydžio ir paleistos augti toliau. Tad prizus teko atidėti sekančiam varžybų etapui, kurį sutarėm organizuoti po mėnesio prie kito vandens telkinio. Dėkojame rėmėjui (UAB,,Femai”) bei visiems dalyvavusiems už šaunią šventę ir gerą nuotaiką! Iki susitikimo sekančiame etape!
Susijęstraipsniai
