Šiandieną minima Šv. Florijono – ugniagesių globėjo diena. Viduramžiais paskelbtas šventuoju, Florijonas tapo žmonių gelbėtoju nuo stichinių nelaimių ir gaisrų. Jo atvaizdai tapo labai populiarūs liaudies skulptūroje, buvo statomi miestuose ir miesteliuose.
Šimtametė Alytaus istorija primena, kad mūsų miestui labai trūko Šv. Florijono globos. Nuo XVII a. pr. iki XX a. vid. miestą nusiaubė keliolika didelių gaisrų. Nepasikliaudami vien tik šventųjų pagalba, alytiškiai ėmėsi organizuoti priešgaisrinę apsaugą. Pirmosios organizuotos ugniagesių komandos mieste susikūrė dar prieš I Pasaulinį karą. Profesinės ugniagesių šventės proga kviečiu atversti keletą miesto ugniagesių istorijos puslapių.
1936 m. pradžioje dėl neveiklumo buvo uždaryta Alytaus savanorių gaisrininkų komanda. Miesto burmistro Z. Jakulio iniciatyva įkurta Alytaus miesto savivaldybės ugniagesių komanda. Į naują miesto komandą perėjo beveik visa senoji savanorių draugijos komanda. Miesto komandos gretas papildė išleisti į atsargą, tarnavę kariuomenės ugniagesių komandose, kariai. Komandoje susibūrė virš 100 ugniagesių. Dalis komandos narių nesugebėjo prisitaikyti prie drausmės ir tvarkos, buvo atleisti arba pervesti į rezervą. 1937 m. komandoje veikė apie 70 aktyvių ugniagesių. Komandos viršininku paskirtas atsargos j. leit. B. Meškelis. Vėliau B. Meškelį pakeitė kap. Alubauskas. Komandų ir skyrių viršininkais paskirti kariuomenės ugniagesių komandose tarnavę puskarininkiai ir viršilos. Komandoje buvo tik keli nuolatiniai tarnautojai, kuriems Alytaus miesto savivaldybė mokėdavo atlyginimą. 1936 m. atlyginimą gaudavo du vairuotojai, 1937 m. atlyginimas mokėtas komandos vadui ir trims vairuotojams. Visa vadovybė ir dalis ugniagesių – įvairių miesto įstaigų tarnautojai, kiti – darbininkai. Miesto savivaldybė skyrė daug dėmesio ugniagesių komandai: skirdavo lėšų įrangos pirkimui, visi ugniagesiai aprūpinti uniformomis. Komandos vadovybė daug dėmesio skyrė mokymams, pratyboms. Ugniagesiai nuolatos dalyvaudavo ugniagesių pratybose, atlikdavo rikiuotės pratimus. Kovinį krikštą komanda gavo 1936 m. vasario 4 d. vidurnaktį. Tą naktį didelis gaisras kilo 2-ojo ulonų pulko arklidėse. Gaisrą gesino dvi 2-ojo ulonų pulko ugniagesių ir miesto savivaldybės ugniagesių komandos. Gaisro metu žuvo 29 žirgai, ulonų pulkas patyrė 68 000 Lt. nuostolių.
Nežiūrint, to, kad miesto savivaldybė daug dėmesio skyrė ugniagesių komandos aprūpinimui reikiama įranga, komandai nuolatos trūko reikiamo inventoriaus. 1938 m. gaisro metu sugedus automobiliui, savivaldybės taryba nutarė paimti 40 000 Lt. paskolą naujo automobilio, įrangos pirkimui bei vandens rezervuarų mieste įrengimui.
Miesto savivaldybės ugniagesių komanda aktyviai dalyvaudavo visose iškilmėse ir šventėse, rengdavo minėjimus ir pramogas. Visi komandos nariai įstojo į Vilniui Vaduoti Sąjungą. 1936 m. priešgaisrinės propagandos savaitės metu, kartu su ulonų pulko ugniagesiais, surengė parodomąjį gaisro gesinimą, įspūdingą važiavimą su deglais per miestą. Šventės metu įvyko ugniagesių automobilių krikštynos. Automobiliams suteikti „Audros” ir „Žaibo” vardai. Krikštatėviais tapo Alytaus apskrities viršininko žmona Jurgelienė ir pašto viršininkas Petrauskas. Komandos vadovybė planavo suorganizuoti ir moterų ugniagesių grandį ar skyrių. 1937 m. komandos gretas papildė pirmoji moteris ugniagesė. 1936 m. miesto ugniagesių komanda tapo LUOS (Lietuvos Ugniagesių Organizacijų Sąjungos) nariu, o miesto savivaldybė – nariu- rėmėju.
Vilmantas Dunderis
Susijęstraipsniai
