Nors dar dažnai galima išgirsti nuomonių, kad Lietuvos gamtinės sąlygos nėra tinkamos atsinaujinantiems energijos ištekliams efektyviai panaudoti, praktika rodo ką kita. Uždarius Ignalinos atominę elektrinę ir nuolat brangstant elektros energijai, lietuviai vis dažniau ima svarstyti apie alternatyvius energijos šaltinius. Viena iš ypač populiarėjančių alternatyvų yra saulės energija, dažniausiai naudojama vandeniui pašildyti. Pažiūrėkime, ar Lietuvoje, dažnai vadinamoje lietaus šalimi, tikrai verta įsirengti saulės kolektorius, per kiek laiko jie atsiperka, kiek padeda sutaupyti ir kokia naudotojų patirtis.
Veikia ir be tiesioginių saulės spindulių
Lietuvos žemės paviršių per metus vidutiniškai pasiekia apie 1000 kW/m2 saulės energijos. Tai beveik tiek pat kiek pietinėje Vokietijoje (967-1212 kW/m2), Čekijoje (1055 kW/m2) ir netgi daugiau negu Švedijoje (800-1000 kWh/m²) – šalyse, kuriose saulės energijos panaudojimas ypač populiarus. Mūsų šalyje daugiausia šios energijos tenka šešiems metų mėnesiams: nuo balandžio iki rugsėjo. Net ir esant debesuotam orui, saulės kolektoriai kaupia šilumą. Skirtumas tas, kad, debesims išsklaidant tiesioginius saulės spindulius, kolektoriai surenka mažiau energijos nei saulėtą dieną. Pastaruoju metu saulės kolektoriais sukaupta energija naudojami vandeniui pašildyti, patalpų šildymo sistemose ir žemės ūkio produkcijai džiovinti.
„Džiugu, kad žmonės jau suprato, jog Lietuvoje saulės potencialas tikrai didelis. Juk privataus namo stogą per metus pasiekiantis saulės spindulių kiekis yra didesnis nei jo reikia elektrai ir šilumai pagaminti. Saulės kolektoriais besidominčių žmonių skaičius auga sulig kiekviena diena ir ypač džiugu, kad domimasi iš esmės, t.y. ne tik norima pasipuikuoti prieš kaimyną, bet iš tikrųjų siekiama įsitikinti kolektorių teikiama nauda”, – teigia Lietuvos saulės energetikų asociacijos viceprezidentas, UAB „Alternatyvi energija” direktorius Darius Stankevičius. Jis pabrėžia, kad saulės kolektoriai yra energijos šaltinis, kuriam nereikia žaliavos (malkų, dujų, elektros), todėl jie, skirtingai nuo, pavyzdžiui, biokuro, yra visiškai ekologiški. „Tereikia kelerių metų, kad kolektorius atsipirktų, ir tuomet galima gauti visiškai nemokamą šilumą”, – sako D. Stankevičius.
Kad būtų naudojami efektyviai
Saulės energijos panaudojimo principas primena vasarą sode ar darže suvyniotą laistymo žarną, kurioje esantis vanduo saulės atokaitoje greitai įšyla. Saulės energija panašiai panaudojama ir saulės kolektoriuose, tik, žinoma, kur kas efektyviau. Saulės kolektorius yra sujungtas su specialiu siurbliu, kuris šilumos energiją paima iš kolektoriaus ir perduoda į vandens šildytuvą. Vandens šildytuve vandenį kaitina du šilumokaičiai: vienu šiluma ateina iš saulės kolektorių, kitu – iš pagalbinio šildymo katilo. Pastarasis įjungiamas tik pastebėjus, kad saulės energijos nepakanka įkaitinti vandenį iki reikiamo lygio. Terminiai saulės energijos kolektoriai gali būti naudojami kartu su bet kurio tipo šildymo sistema: skystu kuru, dujomis, briketais, geotermine sistema.
Siekiant išnaudoti visą saulės kolektorių efektyvumą, svarbu tinkamai juos sumontuoti. Rekomenduojama saulės kolektorius montuoti pietų kryptimi 30-45º kampu, kad saulės spinduliai į juos kristų 90º kampu. Optimaliai parinkus saulės kolektorių kampą, galima užtikrinti saulės energijos panaudojimą ištisus metus. Priklausomai nuo name gyvenančių asmenų skaičiaus ir jų poreikio, parenkamas ir saulės baterijų plotas. Nors geriausia saulės kolektorius montuoti ant namo stogo (nesvarbu, šlaitinio ar plokščio), juos statyti galima ir ant žemės ar netgi ant sienų ir balkonų.
Vakuuminiai kolektoriai Lietuvoje efektyvesni
Pagal saulės spindulius sugeriančių elementų gamybos technologiją dažniausiai naudojami dviejų tipų saulės kolektoriai – plokštieji ir vakuuminiai. „Rinkoje siūloma įvairiausių kolektorių, tačiau mūsų klimato zonai geriausiai tinka vakuuminiai”, – komentuoja D. Stankevičius. Jis paaiškina, kad saulėtą vasaros dieną tiek plokščių, tiek vakuuminių kolektorių efektyvumas yra vienodas, tačiau orams atvėsus išryškėja vakuuminių kolektorių privalumai – vakuumas sumažina šilumos nuostolius ir padidina kolektoriaus pagaminamos energijos kiekį. „Efektyvią vakuuminių saulės kolektorių sistemą šiandien galima įsigyti už maždaug 2000 litų. Manau, ši tiek ekologiniu, tiek ekonominiu požiūriu patraukli technologija jau pasiekiama tikrai daugeliui lietuvių”, – teigia D. Stankevičius. Pasak jo, tokia saulės kolektorių sistema šiltuoju metų laikotarpiu beveik visiškai patenkintų 2-3 asmenų šeimos vandens šildymo poreikius – per vieną saulėtą dieną ji paruošia apie 200 litrų 60 ºC vandens.
Praėjusių metų vasaros pabaigoje vakuuminius saulės kolektorius įsirengusi Utenoje gyvenanti Norkūnų šeima tikina alternatyvaus sprendimo ėmusi ieškoti nuolat kylant energijos kainoms. Anot Viliaus Norkūno, nors intensyviausio saulės energijos periodo jie dar nespėjo pajausti, savo sprendimu įsirengti ekologišką energijos kaupimo įrenginį šeima patenkinta. „Ir kaimynai palankiau žiūri, kai pro kaminą dūmai nerūksta, ir pats geriau jautiesi žinodamas, kad neterši aplinkos. Be to, tai suteikia daug patogumo ir laisvės: nebereikia rūpintis malkomis, nuolat eiti pakurti pečiaus”, – teigia V. Norkūnas.
Ant V. Norkūno stogo sumontuoti saulės kolektoriai naudojami ne tik karštam vandeniui, bet ir namo grindims šildyti bei nedideliam baseinui. „Nors įsirengiant saulės kolektorius baseinas nėra būtinas, jis yra tinkamas sprendimas, norint panaudoti energijos perteklių – itin saulėtą dieną susidaręs energijos perteklius panaudojamas baseino vandeniui pašildyti. Tai leidžia efektyviai išnaudoti saulės energiją ir sutrumpinti saulės kolektorių atsipirkimo laiką”, – patirtimi dalijasi V. Norkūnas. Saulės kolektorių atsipirkimą V. Norkūnas vertina perspektyviai: „Planuojam, kad investuoti pinigai turėtų atsipirkti per 5-7 metus. Vis dėlto, galimi ir optimistiškesni rezultatai, kadangi tikėtina, kad iškastinių energijos šaltinių kainos ateityje tik didės.”
2007 m. ES išsikėlė tikslą, kad 2020 m. visoje Sąjungoje 20 proc. pagaminamos energijos būtų iš atsinaujinančių šaltinių. Kiekviena šalis turi savo įsipareigojimus: Lietuva atsinaujinančių išteklių naudojimą turi padidinti 8 proc. (iki 23 proc.). Paskutinėmis kovo dienomis Seimui pateiktas svarstyti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektas, kuriame numatyta subsidijuoti asmeninėms reikmėms naudojamų atsinaujinančių šaltinių įrangos įsigijimą ir ateityje supirkti sukauptą perteklinę energiją nustatytu tarifu. Tikimasi, kad šie veiksmai paskatins žmones atidžiau apsvarstyti galimybę panaudoti alternatyvius energijos šaltinius, tarp jų ir saulės energiją.
Ar žinote, kad…
- Lietuvos klimato sąlygomis vasarą vanduo saulės kolektoriuose įšyla iki 70-100ºC, o žiemą iki 30-50ºC. Nors žiemą vandenį reikia papildomai šildyti, vis tiek sutaupoma daug išteklių, nes suvartojama mažiau energijos.
- Naudojant saulės energijos įrenginį vandens pašildymui, išgaunama iki 70 % reikalingos energijos. Naudojama namo šildymui, sistema leidžia sutaupyti iki 30 % ir daugiau šildymui skirtos energijos. Pavyzdžiui, 3-4 asmenų šeima, įsirengusi 4-6 m2 ploto saulės kolektorių sistemą, per metus gali pasiruošti 70% karšto vandens nemokamai.
- Lietuvoje didžiausi saulės energijos ištekliai yra vakarinėje šalies dalyje prie jūros (maksimali metinė saulės ekspozicija horizontaliojoje plokštumoje Nidoje 1042 kW/m2), mažiausi saulės energijos ištekliai yra šiaurės rytinėje ir rytinėje šalies dalyje (minimali metinė ekspozicija horizontaliojoje plokštumoje Biržuose 926 kW/m2).