Didžiųjų pavasario švenčių išvakarėse ponas Zigmas Medelis seniausiame Alytaus dienraštyje perdavė Dzūkijos sostinės mero sveikinimus alytiškiams: „Atleiskite, jeigu per baisinį užimtumą vėl užmirščiau Jus pasveikinti kurios nors valstybės šventės proga…”. Nors rytojaus dieną tai buvo įvardinta Aprylio pokštu, tačiau miesto vadovo linkėjimai sulaukus švenčių „Naujienose” taip ir nepasirodė. Kaip mus pasveikinti sekėsi kitoms regiono galvoms ir ganytojams? Apie tai skaitykite subjektyviojoje žiniasklaidos apžvalgoje.
Vietos savivaldos vadovų sveikinimai šiemet nemirgėjo ir seniausias leidybos tradicijas turinčiame „Merkio krašte“. „Laikraštis, neerzinantis valdžios, niekada nebūna teisingas…“, – apibendrino „Varėnė“. „Politikoj ir versle meilės kaip ir nebūna. Tik intrigos, žabangos, žaidimas, lošimas, užmačios, rizika“, – „Giružio“ redakcijos skiltyje antrino Stasys Stacevičius.
„Gerai, kad ne Grybų sostinėje, o Alytuje didelis valdininkų virsmas“, – iki vasaros vidurio ištuštėsiančią Alytaus apskrities viršininko administraciją ir jos pastatą prisiminė ta pati „Varėnė“. Apskrities vadovai, sako, visiems darbuotojams atleidimo lapelius įteikė, bet gi šaunuoliai – regiono gyventojų su Velykom pasveikinti nepamiršo – kad ir savame interneto tinklapyje, ne „Naujienose“ ar „Dainavos žodyje“, kaip būdavo įprasta. „Įsileiskime į širdis gaivius ir šviesius permainų spindulius“, – įžvalgiai linkėjo dar vis esamas apskrities viršininkas.
„Laikas pakelti galvas ir rūpintis tuo, kas aukštybėse“, – kvietė kurorto Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės parapijos kunigija, o „Druskininkų naujienų“ redaktorius sveikino katalikus, stačiatikius, tačiau linkėjimų nesiuntė nei nuo mero anei iš čia kildinamo Seimo nario-profesoriaus.
„Dzūkų žiniose“ šis ponas visiems linkėjo „stiprios sveikatos ir giedros nuotaikos“, Lazdijų dekanas ir kunigai – „gaivios vilties“, meras gi – „dvasinės harmonijos, gėrio ir kantrybės“, o vicemeras – be gėrio – dar „vilties, šilumos ir šviesos“. Savo ruožtu „Druskonis“ savo skaitytojams perdavė rumunų šventiko palaiminimą nuo Džebel Musa, kitaip dar vadinamo Sinajaus kalno, ant kurio pranašas Mozė iš Dievo gavo 10 įsakymų.
Legendos byloja, kad žmogui, užkopusiam ant šventojo kalno viršūnės, atleidžiamos ne tik jo, bet ir visos giminės nuodėmės. Savo kalnus, atrodo, nuvaikščiojo, skardžius bei bedugnes jau išbandė tiek Prienų ir Birštono valdžia, tiek žurnalistų giminė. Čionykščiame tradiciškai pagrindiniame laikraštyje „Gyvenimas“ šiemet be pykčių sutilpo vietos savivaldybių tarybų, administracijų, direktorių ir merų sveikinimai. Prie jų prisijungė visa partijų vaivorykštė su semūnais ir netgi europarlamentaru-Lietuvos eksprezidentu.
„Širdies paguodos ir naujų jėgų atlikti pavestus darbus“, – stiprino monsinjoras. Varėnos parapijos administratorius laimino ir mūsų mylimą Dzūkiją. Kaišiadorių vyskupas šventiniame laiške ragino „ne tik keltis iš savo uždarumo ir egoizmo kapo, bet taip pat padėti kitiems prisikelti, kitus pakelti“. Kitame Nemuno krante esančių tikinčiųjų dvasią kėlė bažnyčiose kunigų skaitoma Vilkaviškio vyskupo išmintis, kurią papildomai išplatino ir „Miesto laikraštis“. „Nuoširdžios paieškos tikėjime padeda atrasti kasdienybėje pagrindinę kryptį…“, – pamokslavo vyskupas.
Politikų kryptis, regis, aiški: begalinis rūpestis žmonija, ją supančia gyvūnija ir augmenija. Bent jau taip sveikino ir „naujais gyvybės pumpurais“ džiaugėsi grybų sostinės meras. Varėnio kolega iš Alytaus rajono linkėjo, kad „sugrįžusių paukščių skrydis sustiprintų tikėjimą savimi ir šalia esančiu“, o Dzūkijos sostinės galva – „šviesaus optimizmo, ramybės, gerumo, išminties“, taip pat „tikėjimo, atsinaujinimo, stiprybės ir Dievo palaimos darbams“. Hallelujah!