Genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) naudojimas ir paplitimas pasaulyje seniai kelia daug diskusijų. Vieni į tai žiūri skeptiškai ir pesimistiškai, kiti skatina GMO plėtrą kaip būtiną biotechnologijų ir inovacijų skvarbą mūsų gyvenime. Remdamasi mokslininkų išvadomis, š. m. kovo pradžioje Europos Komisija priėmė sprendimą leisti Europos Sąjungoje auginti genetiškai modifikuotas bulves, naudosimas pramoniniams tikslams.
Ne pirmas leidimas
Š. m. kovo 2 d. Europos Komisijos patvirtintas leidimas auginti genetiškai modifikuotas bulves buvo priimtas remiantis daugybę metų vykdytais Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) išvadomis. Genetiškai modifikuotos bulvės bus pradėtos auginti jau šiais metais Vokietijos ir Čekijos teritorijoje, kitąmet auginimo imsis švedai ir olandai. Vokietijos chemijos koncerno „BASF” išvesta genetiškai modifikuotų bulvių veislė „Amflora” bus auginama pramoniniais tikslais: krakmolui išgauti, kuris bus panaudotas popieriaus bei klijų gamybai, taip pat gyvulių pašarams. Ši technologija paspartins gamybos procesą ir leis taupyti žaliavų, energijos, vandens ir iš naftos gaunamų cheminių preparatų.
Šis sprendimas yra antrasis Europos Komisijos leidimas auginti genetiškai modifikuotus produktus: nuo 1998 m. Ispanijoje, Prancūzijoje, Čekijoje ir Portugalijoje leista auginti genetiškai modifikuotus kukurūzus MON810.
Pagrįsta moksliniais tyrimais
Pirmas palankus „Amflora” bulvių veislės įvertinimas buvo pateiktas dar 2001 m. Švedijoje, kurioje buvo vykdomas pirminis rizikos įvertinimas. Kai kurioms Europos Sąjungos šalims suabejojus šiuo sprendimu, Europos maisto saugos tarnyba pakartotinai atliko tyrimus ir patvirtino šių bulvių saugumą.
Europos maisto saugos tarnyba, bendradarbiaudama su Europos medicinos agentūra (EMEA) bei Europos ligų prevencijos ir kontrolės biuru (ECDC), ištyrė daugiausia abejonių visiems kėlusį antibiotikams atsparų geną, kurį galima aptikti „Amflora” veislės bulvėse. Atlikus tyrimus padaryta išvada, kad „naudojant šias bulves siūlomiems tikslams, tikėtina, kad šių bulvių galimas neigiamo poveikio žmonių, gyvūnų sveikatai ir aplinkai pavojus ne didesnis nei įprastinių bulvių„.
Be to, Europos maisto saugos tarnyba patikino, jog genetiškai modifikuotos bulvės, kurios itin retai auga nekultivuojamoje dirvoje, neplinta labiau negu įprastos. Kadangi bulvės veisiamos vegetatyviniu būdu ir natūralus sėklinimas įmanomas tik su kitomis bulvių rūšimis, aplinkai nėra jokios rizikos, kad šių bulvių sėklos nevaldomai išplis.
Griežti reikalavimai
Siekiant apsaugoti žmones nuo genetiškai modifikuotų augalų, jų auginimui taikomi itin griežti reikalavimai. Norint auginti genetiškai modifikuotus augalus Lietuvoje, būtina gauti Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų leidimus. Be to, apie tokių augalų auginimą privaloma informuoti šalia įsikūrusių valdų šeimininkus bei 5 km spinduliu esančius bitininkus. Genetiškai modifikuotų augalų augintojoms yra nustatyti privalomi laikytis atstumai, apsauginės juostos bei kiti apribojimai. Transportas bei patalpos, kuriose buvo laikomi genetiškai modifikuoti augalai, turi būti kruopščiai išvalomi. Jeigu genetiškai modifikuotų augalų sėklos išplinta į šalia esančius įprastų augalų laukus, tie augalai iš karto privalo būti laikomi genetiškai modifikuotais.
Genetiškai modifikuotų bulvių augintojai bulves turės užauginti ir jas nukasti joms dar nesubrandinus sėklų, taip užtikrinant, kad sėkla neplis. Be to, nuimant derlių laukuose bus griežtai žiūrima, jog jame neliktų nė vienos bulvės.
Pasekmės Lietuvoje
Europos Komisijai leidus auginti genetiškai modifikuotas bulves, kiekviena šalis atskirai turi spręsti, ar leisti savo teritorijoje auginti tokius augalus. Kol kas Lietuvoje planuojama laikytis apsaugos priemonių, kad genetiškai modifikuotos bulvės nepatektų į šalį, o dėl auginimo žadama apsispręsti tuomet, kai dėl to apsispręs visos ES šalys.
Lietuvos daržovių augintojai nuogąstauja, kad pradėjus plačiau auginti genetiškai modifikuotas bulves, taps sudėtinga kontroliuoti, kur jos gabenamos. Yra baiminamasi, kad kontrabandos būdu tokios bulvės gali patekti į šalį ir imti plisti. Valdžios pareigūnai tikina, kad bus imtasi priemonių, siekiant užtikrinti, jog tokios bulvės nebūtų pervežamos per Lietuvos sieną.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, vykdanti importuojamų ir rinkoje esančių genetiškai modifikuotų maisto produktų saugos kontrolę bei ženklinimą, tikina, jog maisto ar pašarų produktų, kuriuose yra daugiau kaip 0,9 procento GMO, ženklinimo etiketėse turi būti aiškiai parašyta, kad maisto ar pašaro produktas pagamintas iš genetiškai modifikuoto produkto arba sudėtyje yra GMO. Vis dėlto nereikalaujama ženklinti maisto produktų (pvz. pieno, sviesto, kiaušinių), gautų iš gyvulių, kurie buvo šeriami genetiškai modifikuotais pašarais.
Susijęstraipsniai
