„Šviežia žuvis iš pajūrio“, – verbų sekmadienį ir jo išvakarėse pirkėjus masino užrašas ant ant maistingas jūros gėrybes atvežusio autobusėlio. Pirmą savaitgalį Dzūkijos sostinėje šviežia žuvimi prekiaujantis vyriškis patenkintas alytiškių dėmėsiu. Didysis penktadienis – balandžio 2-ąją, tad nieko keista, jei šviežios žuvies prikrautas transportas į Jazminų gatvės turgų užsuks dar ir dar kartą.
Vilniuje gyvenantis, sostinėje žuvimi taip pat besiverčiantis vidutinio amžiaus vyriškis „Alytaus gidui“ pasakojo, šviežią žuvį perkantis pajūrio aukcionuose. Baltijoje pagautų, jodu dar kvepiančių mažų žuvelių kilogramas turguje kainuoja 4 litus. „Man porą kilogramų stintų“, – sako moteris. „Čia strimelės“, – atsako žuvų pardavėjas.
Strimėles alytiškiai daugiausia pirko po 3-4 kilogramus. Tiesa, jos – nedarinėtos, tad jeigu neęsate žuvies skrodimo ir skutimo specialistas, pirkite jau paruoštas menkes. Išdarinėtos, nuskustos didžiagalvės jums atsieis beveik dukart brangiau (7,80 lt už kilogramą), bet sutaupysite laiko, savo ir, be abejo, sutuoktinio nervų.
Sakoma, kad žuvyje yra iki 65 procentų valgymui tinkamos mėsos. Pasirinkę šviežią, ypač išdarinėtą žuvį, nusipirkę kilogramą, panašiai ir turėsite. Na, nebent galvą ar nugarkaulį su uodega katinui teks atiduoti. Gi šaldytos žuvies kilogramu šeimos galite nepamaitinti, o dar ir Murkis liks pašiurpęs: ištirpus ledui žuvies liks pusė tiek, geriausiu atveju iš kilogramo gausite 700-800 gramų grynosios masės.
Turint mintyje, kad pigiausia šaldyta žuvis prekybos centruose kainuoja 6-8 litus, šviežia žuvis – lengvesnė našta piniginei. Plius – maistinės savybės. Žuvis, ypač šviežia – nepamainomas A ir D, C, PP bei E, B grupės vitaminų „akumuliatorius“.
Tai – kalio, fosforo, taip pat makro, mikro elementų šaltinis. Jūrinės žuvys ypač turtingos jodo junginiais, bromu; gėlųjų vandenų – aliuminiu, geležimi (hemo geležimi). Baltyminės kilmės elementų žuvyje randama nuo 13 iki 23 procentų, iš kurių net 90 procentų yra visaverčiai. Žmogaus organizmas visa tai įsisavina lengviau, nei gyvulių mėsą, nes žuvis, kuri vadinama riebia, liesesnė už kiaulieną. Be to, žuvyse mažiau cholesterolio.
Skirtingai nei kiaulienoje, jautienoje ar vištienoje, žuvyje gerokai gausiau mineralinių medžiagų. Baltymų – nuo 13 iki 23 procentų, riebalų – nuo 0,2 iki 33 procentų. Šie riebalai – didelės biologinės vertės, tai polinesočiosios rūgštys – itin vertingos žmogui. Omega-3 riebalų rūgščių, sutrumpintai vadinamų DHA ir EPA, organizmas pats nepasigamina. Jei šių rūgščių stinga – tai neigiamai veikia mūsų širdį.
Mokslininkai ištyrė, kad omega-3 rūgščių daugiau suvartojančių vyrų grupėje rizika mirti nuo širdies ligų – 23 procentais mažesnė nei tiems, kas polinesočiųjų rūgščių vartoja mažai. Omega-3 didina imunitetą, saugo nuo alerginių reakcijų, uždegimų ir kai kurių vėžinių ligų. Tiesa, šaldyta žuvis gali netekti visų ar kai kurių naudingų savybių, o rūkyta, savyje turinti kancerogenų – netgi didinti vėžinių susirgimų grėsmę.
Gausybė patiekalų iš šviežios žuvies – ilgaamžiškumo raktas. Juo savo sveikatą „prirakina“ didžioji dalis Islandijos gyventojų. Žuvies taukai – puiki apsauga ne tik nuo infarkto, bet ir insulto, apskritai – senėjimo. Didesnis žuvų kiekis turi teigiamos įtakos smegenų, protinei veiklai, tinklainės vystymuisi, gerina regėjimo aštrumą ir šiek tiek mažina kraujospūdį.
Žuvyse esantis omega-3 mažina Alzhaimerio susirgimų tikimybę. Naujausi tyrimai parodė, kad žuvies patiekalai ypač naudingi melancholiškiems, depresuotiems žmonėms. Amerikiečių, britų ir žydų mokslininkai paskelbė, kad mityba, paremta riebios žuvies (polinesočiųjų omega-3 riebalų rūgščių vartojimu) – nepamainoma ir svarbiausia – natūrali profilaktinė priemonė prieš depresines būsenas. Rizika susirgti depresija tokiu būdu mažėja net 88 procentais.
Verta žinoti, kad verdama vandenyje žuvis netenka apie 2 procentų tirpių ir mineralinių medžiagų. Kad ji išlaikytų kuo daugiau skonio savybių, žuvį patartina virti sultinyje, gautame verdant maistines žuvies atliekas. Jeigu žuvis atitirpinama vandenyje, tai jo temperatūra turi būti ne aukštesnė kaip 20 laipsnių, mat vandenyje tirpdoma žuvis praranda nemažai maistingųjų medžiagų. Kad praradimai būtų mažesni, vandenį reikia pasūdyti į vieną litrą dedant 7–10 gramus druskos.
Nereiktų užmiršti, kad be pliusų žuvis turi ir minusų. Amerikos maisto ir vaistų administracija yra nustačiusi tam tikrą žuvų kiekį ir pataria jo neviršyti būsimoms mamoms, kūdikius žindančioms moterims, mažiems, alergiškiems vaikams. Rizikos grupių atstovams rekomenduojama per savaitę suvalgyti ne daugiau kaip 400 gramų žuvų, o ryklių, kardžuvių ir karališkųjų skumbrių patartina visiškai privengti. Ir svarbiausia – šviešios žuvys turi būti laiku išskrostos, ir būtinai – tik šviežios!
Dienos skaičiuotė (ir … moralas):
„Kainų ir kokybės gidas“ šiandien pirko kilogramą šviežių menkių. Už 7,80 lt išėjo lygiai dvi žuvys. Jas įdarėme prieskoniais ir kepėme orkaitėje. Vienas dalykas, apie kurį nepagalvojome – ašakos… Bet jų menkėse – ne tiek, kad dingtų nuotaika ir prapultų apetitas. Na, o iki didžiojo penktadienio šaldiklyje dar laukia beveik kilogramas sušaldytos, glazūruotos laukinės lašišos (Oncorhynchus Keta).
Jos „akcijinis“ kilogramas prekybos centre kainavo 10,99 Lt (ne akcijos metu apie 18-20 Lt). Etiketė liudija, kad šioje žuvyje baltymų – 22,9 ir riebalų – 7,8 procentų. Ir labai svarbu tai, kad ši lašiša pagauta Ramiajame vandenyne, o ne šulinyje.
Taip, taip, Norvegijos salose gyvenantys ir pramoniniuose ūkiuose dirbantys alytiškiai lašišas veisia specialiose „boniose“. Nenatūralioje aplinkoje auganti žuvis prieinamesnė tik kaina, deja, neturi tiek maistinių ir skoninių savybių, kiek gamtoje auganti.
Aišku, visko nesužinosi – kur, kas ir kaip auga, bet nepirkime aklai. Štai, ant Pangasius Hypopohthalmus filė pakuotės užrašyta, kad tai – „vandens kultūra“. Akvakultūra – žuvų auginimas gėlame arba jūros vandenyje, sudarant joms dirbtines mitybos ir gyvenimo sąlygas.
Kad „vandens kultūra“ ir, pavyzdžiui, dar iš Vietnamo – turbūt nieko bloga, bet jei mums reikia maistingos žuvies – ją ir rinkimės… „Į sveikatą ir skanaus“, – jums linki „Alytaus gidas“.
Susijęstraipsniai
