Ar kada susimąstote apie pensiją? Tikriausiai taip, jei jums apie 50 metų, bet išeisite dar negreitai. Jei jums apie trisdešimt, neaišku, ar apskritai tokios sulauksite.
2001 – ieji Lietuvos demografijos istorijoje buvo paskutiniai, kai vaikų iki keturiolikos metų turėjome daugiau nei garbaus amžiaus (vyresnių nei 60-ies) žmonių: 680 vaikų teko 672 senjorai. 2007 m. pradžioje šios proporcijos smarkiai pasikeitė vaikų nenaudai.
Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio šalių, pensinis amžius vis ilginamas: 1994 m. vyrai į pensiją išeidavo 60-ies, o moterys – 55-erių metų, o dabar vyrai pensininkais tampa 62,5, o moterys – 60-ies metų. Ir tai ne pabaiga.
Nuo 2012 m. pagal Lisabonos strategiją Lietuva įsipareigojo pradėti vėlinti pensinį amžių iki 65 -erių. Vyrai šią ribą pasiektų per penkerius, o moterys – per dešimt metų, jei pensija, kaip ir planuojama, nutoltų po pusmetį kasmet. Ateityje gali tekti dirbti ir kol sulauksime 67-erių.
Apskaičiuota, kad jei pensinis amžius nebūtų ilginamas, 10-iai valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėtojų 2025 m. tektų 8 pensininkai, o 2050 m. – 11 pensininkų. O ilginant pensinį amžių iki 65 metų 2025 m. 10-iai tokių įmokų mokėtojų tektų 7, 2050 m. – 9 pensininkai. Šiandien mūsų šalyje trys dirbantieji išlaiko du pensininkus.
Tačiau prailgintas pensinis amžius taip pat reiškia, kad dauguma vyrų iš darbo iškeliautų tiesiai Anapilin. Statistikos departamento duomenimis, 2008 m. vyrų vidutinė tikėtina trukmė buvo 66,3, moterų – 77,6 metų. Klaipėdos apskrityje 2008 m. vyrų ir moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo beveik metais (0,98 ir 0,83 metų) ilgesnė už šalies vidurkį, o Utenos apskrityje – atitinkamai 2,15 ir 0,95 metų trumpesnė.