Neįgalaus vienerių metų berniuko iš Lazdijų rajono istorija pažadino gerumą daugybės žmonių širdyse, bet kartu atskleidė beširdę ir absurdišką Lietuvos mokesčių politiką.
Surengus viešą labdaros akciją ir surinkus pakankamai aukų aklo ir kurčio Kornelijaus Balčiaus operacijai, berniuko tėvų laukė žiaurus valstybės smūgis.
Paaiškėjo, kad daugiau nei 15 tūkst. paaukotų litų iš šeimos pasirengusi išplėšti valstybė – kaip gyventojų pajamų mokestį.
Kilus didžiuliam visuomenės pasipiktinimui dėl nusavinamų pinigų Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ėmė ieškoti būdų, kad parama nebūtų apmokestinta.
Tačiau tai darydama VMI, regis, pati susipainiojo mokesčių politikos labirintuose.
Galiausiai pasirodė, kad Seimo palaimintą įstatymą galima taikyti arba netaikyti – nelygu, kokia tuo metu būna mokesčių prievaizdų nuotaika.
Kitoks – nuo pirmųjų dienų
Lazdijų rajono Nemajūnų kaime gyvenantys Aldona ir Evaldas Balčiai augina 4 metų dukterį Melitą, o praėjusių metų sausio 31-ąją šeimoje gimė Kornelijus.
Kad ilgai lauktas sūnus yra kitoks nei visi, tėvai pastebėjo po kelių jo gyvenimo mėnesių.
„Vaikas nereagavo į žaislus, nebuvo akių kontakto, jos pūliavo, ašarojo. Medikai dar ramino, kad išaugs.
Tačiau atsitiko kitaip – sūnui diagnozuota akių nervo atrofija. Jis niekada nepamatys nei mūsų, nei sesers veidų.
Pasaulį jis pažįsta delnais ir liežuviu liesdamas viską, kas jį supa. Taip jis atskiria ir mus”, – pasakojo A.Balčiuvienė.
Kai sūnui ėjo dešimtas mėnuo, tėvai patyrė dar vieną likimo smūgį – Kornelijui medikai nustatė abiejų ausų kurtumą. Vaikui buvo pripažinta sunki negalia.
Medikai įžiebė viltį
Jauni žmonės bandė visokeriopai padėti vaikui tapti visaverčiam.
„Važinėjome į kurčiųjų mokyklėlę. Bet ten mokoma iš vaizdų, kurių Kornelijus nemato.
Tačiau vasario pradžioje Santariškių klinikų medikai įžiebė viltį – specialus implantas ausyje padėtų sūnui bent kiek nors girdėti”, – pasakojo tėvai.
Operaciją medikai sutiko atlikti jau balandį, tačiau tam reikėjo beveik 80 tūkst. litų.
Balčiai sulaukė patvirtinimo, kad Valstybinė ligonių kasa padengs dalį implanto kainos ir operacijos išlaidas.
Bet apie 30 tūkst. trūkstamų litų šeima neturėjo, o laikas ėjo ne mažojo Kornelijaus naudai.
Atidarė sąskaitą banke
Tėvai bandė griebtis net menkiausio šiaudo – prieš kelias savaites nuėjo prašyti pagalbos į Lazdijų rajono savivaldybę.
Šeimą priėmęs meras Artūras Margelis pasiūlė parašyti prašymą paramai gauti ir laukti, kol bus patvirtintas 2010 metų Lazdijų rajono savivaldybės biudžetas.
„Suprantame merą – ką jis tuo metu galėjo padaryti? Tačiau tai mums prilygo katastrofai. Medikai paaiškino, kad operaciją atliks tik tuomet, kai gaus patvirtinimą, jog mes turime pinigų.
To paties laukė ir Valstybinė ligonių kasa, turėjusi raštu patvirtinti Santariškių klinikoms, kad operacija ir bazinė implanto kainos dalis bus kompensuojama.
Todėl banke atidarėme specialią sąskaitą Kornelijaus vardu, į kurią būtų galima pervesti paramą.
Šios lėšos būtų panaudotos tik operacijai, niekam kitam. Tada pasukome į portalo lrytas.lt redakciją, kad mūsų pagalbos prašymas būtų paskelbtas”, – kalbėjo Balčiai.
Gerumas prilygo stebuklui
Po straipsnio portale lrytas.lt geros valios žmonės Lietuvoje ir užsienyje per dvi dienas padarė daugiau nei kai kurie politikai per du nepriklausomybės dešimtmečius.
Išgirdę neįgalaus vaiko tėvų prašymą pagelbėti geradariai per savaitgalį suaukojo operacijai reikalingą sumą – per 32 tūkst. litų. Šiandien šioje sąskaitoje – jau arti šimto tūkstančių litų.
Kornelijaus tėvams žmonių gerumas prilygo stebuklui. Šeima sulaukė daugybės skambučių.
Buvo siūloma padėti ne tik pinigais, bet ir maistu, drabužiais, daiktais, dalytasi patarimais dėl vaiko galimo gydymo.
Lazdijiečius pasiekė ir JAV gyvenančios lietuvės kardiologės Rimvidos Obelenienės laiškas.
Gydytoja susisiekė su Helenos Keller paramos ir labdaros fondu, JAV veikiančiomis specializuotomis medicinos klinikomis.
Kornelijaus ligos istorijos kopija verčiama į anglų kalbą. Galimų vaiko sugrįžimo į visavertį gyvenimą būdų ieškos ne tik Lietuvos, bet ir užsienio medikai.
Paramos Balčiams prireiks ir ateityje.
Juk po operacijos Kornelijaus lauks ilgas reabilitacijos laikotarpis, specialios lavinamosios pamokos, užsiėmimai su įvairių sričių medicinos, pedagogikos specialistais.
Pareigūnai painiojosi
Kol daugybė žmonių Lietuvoje ir užsienyje džiaugėsi sėkminga paramos akcija, Valstybinė mokesčių inspekcija Balčiams ruošė staigmeną.
„Mums paskambino panašiai lėšas savo neįgaliam vaikui gydyti renkanti mažeikiškė ir paklausė, ar žinome, kad pagal įstatymą mūsų sūnui gydyti paaukoti pinigai prilygsta gautam atlyginimui, todėl bus apmokestinti. Ši žinia mus pribloškė”, – pasakojo Kornelijaus tėvai.
Tiesa, į VMI Lazdijų skyrių nuvykusį E.Balčių Mokesčių inspekcijos pareigūnai iš pradžių nuramino – esą parama nebus apmokestinta.
Tačiau pasirodė, kad kurčio ir aklo kūdikio šeima apsidžiaugė per anksti.
Jau kitą dieną Balčiai sulaukė VMI Lazdijų skyriaus vedėjos Ritos Gardziulevičienės skambučio: nuo suaukotos sumos turės būti sumokėti mokesčiai.
Numatytos ir išimtys
Paaukotų lėšų apmokestinimą numatantis įstatymas buvo priimtas 2002 metų liepos 2 dieną. Vyriausybei tuomet vadovavo Algirdas Brazauskas, finansų ministre dirbo dabartinė šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimo pirmininkas buvo Artūras Paulauskas, o prezidentas – Valdas Adamkus.
Įstatyme numatytos išimtys, kai pinigai nėra apmokestinami – pavyzdžiui, dvasininkams ir juos aptarnaujančiam personalui išlaikyti gaunamos pajamos, politikams ir politinėms partijoms rinkimų kampanijai aukojamos lėšos.
Tačiau Kornelijaus atvejis, pasirodo, į šias išimtis neįeina.
Vaiko operacijai paaukoti pinigai gyventojų pajamų mokesčiu nebūtų apmokestinti tik tokiu atveju, jei juos būtų rinkusi kokia nors paramos ir labdaros teikėjo statusą turinti institucija – visuomeninė organizacija ar viešoji įstaiga.
Tai numato kitos – Labdaros ir paramos įstatymo nuostatos.
Karti fondo vadovės patirtis
Bet Panevėžyje veikiančio labdaros ir paramos fondo „Algojimas” vadovė, reta genetine liga sergančio sūnaus motina Aušra Stančikienė jau pati įsitikino, kad net pagal įstatymus surinktos aukos neišvengia mokesčių.
„Fondas prieš Kalėdas rengė labdaros akciją „Ištiesk gerumui ranką”. Kvietėme išsakyti neįgalių vaikų svajones ir raginome jas paversti tikrove. Akciją vainikavo telemaratonas Lietuvos televizijoje. Turėjome ir trumpąjį numerį aukoti pinigus.
Tačiau net 25 proc. suaukotos sumos grįžta ryšio bendrovėms ir jas aptarnaujantiems juridiniams asmenims.
Be to, fondas nuo paaukotos sumos dar turėjo sumokėti pridėtinės vertės mokestį. Apmaudu”, – kalbėjo A.Stančikienė.
Tikslaus atsakymo nėra
Tai vis dėlto ar geros valios žmonių suaukotos lėšos neįgalaus kūdikio operacijai bus apmokestintos ar ne?
„Norėtume pažymėti, kad kiekvienu atveju Valstybinė mokesčių inspekcija individualiai vertina ir vertins paramos skyrimą į nelaimę patekusiems ar negalią turintiems žmonėms.
Primename, kad mokesčių administratorius, vertindamas mokesčių mokėtojų veiklą, vadovaujasi protingumo ir teisingumo kriterijais, įtvirtintais Mokesčių administravimo įstatyme.
Jūsų aprašyta istorija, kai neįgaliam Lazdijuose gyvenančiam berniukui buvo aukojama tiesiogiai į tėvų sąskaitą, taip pat bus vertinama individualiai.
Jo tėvams buvo suteikta tik teorinė informacija, neįvertinant visų aplinkybių, o mokestinių prievolių šiems mokesčių mokėtojams nėra nustatyta”, – tokį atsakymą pateikė Valstybinė mokesčių inspekcija.
Jį parengė Teisės departamento direktoriaus pavaduotoja Alina Gaudutytė.
Paviešinus Lazdijų istoriją VMI paskelbė net keletą komentarų, bet juose taip ir nėra vienareikšmiško atsakymo, ar paaukoti pinigai bus apmokestinti.
Kita vertus, kas Valstybinėje mokesčių inspekcijoje turi teisę nuspręsti, kurie atvejai yra individualūs, o kurie – ne?
Kai kurie mokesčių prievaizdai dabar netgi ėmė kaltinti žurnalistus, kurie esą nepasirūpino, kad aukos būtų renkamos griežtai remiantis įstatymu.
Patys Balčiai sako, kad tai – visiškas absurdas: „Jei ne viešumas, neturėtume pinigų sūnaus operacijai”.
Vykdė partijos valią
„Vienintelė išeitis – taisyti ydingus įstatymus”, – įsitikinę „Lietuvos ryto” kalbinti Seimo nariai socialdemokratas Julius Sabatauskas ir „tvarkietis” Dailis Barakauskas.
Parlamentarai ketina teikti įstatymų pataisas, kurios leistų fizinių asmenų aukojamos paramos neapmokestinti gyventojų pajamų mokesčiu.
Bet J.Sabatauskas sutriko paklaustas, ar prisimena, kaip balsavo priimant Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą 2002 metais: „Tikėtina, kad balsavau taip, kaip buvo sutarta frakcijoje”.
Patikslinus, jog jis balsavo už šį įstatymą, parlamentaras dar kartą pasakė, kad tokia buvo frakcijos valia: „Nerimtai atrodytų, jei Vyriausybės teikiamam įstatymo projektui nepritartų tuometės valdančiosios koalicijos nariai”.
Politiko nuomone, retas teisės aktas būna idealus. Tačiau, anot jo, pamačius klaidą verta imti įstatymą taisyti, o ne ieškoti būdų, kaip jį dar labiau pažeidinėti, nors ir remiantis kilniais tikslais.
* * *
Akcija virto socialiniu projektu
* Per keletą dienų straipsnį, kad Kornelijui reikia pagalbos, perskaitė apie 40 tūkst. portalo lrytas.lt lankytojų, sulaukta daugybės telefono skambučių.
* Socialiniame tinkle „Facebook”, Dzūkijos naujienų portalo alytausgidas.lt vyriausiajam redaktoriui Ramūnui Bielevičiui pasiūlius, susibūrė Kornelijaus paramos grupė „Padėkime Kornelijui”. Joje šiandien – per 600 narių.
* Portalas lrytas.lt kartu su fondu „Algojimas” pradeda vykdyti naują socialinį projektą, kurio tikslas – kiekvieną mėnesį pristatyti naują paramos reikalingo neįgalaus vaiko istoriją, skatinant geros valios žmones prisidėti prie problemos sprendimo.
* * *
Sunerimusi ne viena šeima
* Kornelijaus atvejis, kai geradariai perveda pinigus į nelaimės ištiktų žmonių sąskaitą, – ne vienintelis.
* Pernai taip buvo aukojama Lazdijų rajono Virbalų kaime gyvenantiems daugiavaikiams ūkininkams Arijadai ir Rolandui Vereščinskams, po gaisro likusiems su keturiais vaikais be stogo virš galvos.
* Žmonėms paaukojus pinigų ši šeima dabar jau gyvena naujame name.
* Prieš porą metų plačiai šalyje nuskambėjo istorija apie kelerių metų Beną Malinauską, kuriam reikėjo kepenų transplantacijos operacijos.
* Pinigų operacijai ir gydymui užsienyje aukojo geros valios žmonės ir Beno tėvo darbovietė. Pastarosios vadovui netgi buvo įteiktas vienos televizijos rengto paramos maratono simbolis – Gerumo sparnas.
* Bet šiandien abi šios šeimos irgi sunerimusios. Ar pas jas nepasibels Gyventojų pajamų mokesčio įstatymu mojuojantys mokesčių inspektoriai?