Sinoptikų teigimu, tokios žiemos kaip šiemet nebūta jau penkiolika metų. Tačiau iš tiesų žiemos Lietuvoje darosi vis baisesnės, nes žmonėms tampa keblu savo būstą išlaikyti pakankamai šiltą – dėl įvairių priežasčių. Dar prieš kelis metus Lietuvoje buvo suskaičiuota, kad 56 proc. namų ūkių nesugeba tinkamai apsišildyti. Deja, kol kas šis skaičius tik auga. Nuo kovo mūsų šalyje turintys įsigalioti įstatymai turėtų bent iš dalies apsaugoti žmones nuo energetinio skurdo. Domimės, kokiais būdais sprendžiama ši problema.
Lietuva yra labiausiai energetinio skurdo paliesta šalis Europos Sąjungoje, todėl nenuostabu, kad mūsų vyriausybė imasi sunkiai aprėpiamų projektų – padėtį taisyti tiesiog būtina. Paprastai energetinį skurdą lemia trys pagrindiniai faktoriai: prastas būsto apšiltinimas, mažos gyventojų pajamos ir nepalankios energijos tiekimo sąlygos.
Pažeidžiamas vartotojas – ar tai jūs?
Netrukus Lietuva turėtų apsispręsti, ką mūsų šalyje bus galima vadinti „pažeidžiamu vartotoju”. Prancūzijoje į šią kategoriją patenka žmonės su mažesnėmis metinėmis pajamomis, kitose šalyse – socialiai remtini asmenys. Ši sąvoka yra būtina, norint apsaugoti gyventojus nuo kritinių atvejų ir adekvačiai įvertinti šalies namų ūkių padėtį. Skirtingose šalyse situacija nevienoda, todėl kovos su energetiniu skurdu veiksmai – kiekvienos vyriausybės reikalas. Tačiau veiklos gaires suteikia ir Europos Komisija.
Pagal naująjį energetikos rinkos liberalizavimo paketą, kurio nuostatos bus perkeltos į Lietuvos teisinę bazę, energijos tiekėjui bus kebliau atjungti šilumą ar elektrą nemokiems pažeidžiamiems vartotojams, pavyzdžiui, jei tokiais atvejais elektra – vienintelis šilumos šaltinis žiemą. Pažeidžiamais vartotojais galėtų būti vadinami ir neįgalieji, nepagydomomis ligomis sergantys asmenys, daugiavaikės šeimos.
Reikėtų turėti omenyje, kad dėmesys kritiniams atvejams ir pažeidžiamų vartotojų apsauga ramiau žiemoti leis tik daliai lietuvių. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, nukentėję nuo energetinio skurdo yra tie asmenys, kurie dieną daugiausiai laiko praleidžia patalpose, kur oro temperatūra mažesnė nei 21 laipsnis.
Informacija vartotoją ras pati
Tam, kad visiems Lietuvos gyventojams būtų užtikrintos kuo palankesnės tiekimo sąlygos, naujoji tvarka vartotojams leis nemokamai pakeisti energijos tiekėją, pavyzdžiui, tuo atveju, jeigu yra siūlomos patrauklesnės kainos ar kokybiškesnis tiekimas. Liberalizavus energetikos rinką, nebeliks išskirtinių salygų tiekėjų monopolijoms, todėl bus išvengta nesąžiningų tiekėjų veiksmų ir jie bus suinteresuoti labiau stengtis dėl kiekvieno vartotojo. Lietuvai tai ypač aktualu nebeturint pagrindinio elektros energijos tiekėjo – atominės elektrinės.
Dar viena naujovė – atplėšus voką su sąskaita už energiją. Tiekėjas privalės pateikti visą informaciją vartotojui, jei šis norėtų užginčyti, jo nuomone, nepagrįstus tiekėjo veiksmus. Svarbiausia, kad vartotojas galės pats įvardinti, ko reikalauja iš tiekėjo, o tiekėjas nebegalės išsisukti. Nepatyrusį vartotoją tai skatins drąsiau ginti savo teises, o tiekėjai nebegalės naudotis vartotojų nuolaidumu. Iškilus sudėtingesnėms problemoms, teks kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą.
Rinkos liberalizavimas ir vartotojo teisių užtikrinimas – tai tik vienas iš kovos su energetiniu skurdu aspektų, tačiau pakankamas postūmis tiek valdžiai, tiek patiems žmonėms imtis rimtesnių veiksmų – kurti aiškesnę energetikos sistemą ar renovuoti būstą. Juk gyventojų abejingumas kyla ne tik dėl ekonominės padėties. Problemos, kurios kyla ne tik individui, o bendrijai, gyvenvietei ar visai šaliai, gali būti sprendžiamos tik organizuotai, prieš tai suteikus vartotojams visą informaciją apie esamą padėtį ir permainas.