Žemiau pulti Lietuvoje, regis, jau nėra kur: tuo metu, kai už mokesčių mokėtojų pinigus išlaikomi Seimo nariai vietoj įstatymų leidybos mėgaujasi Azijos šalių gamta ar uošvio pirties malonumais, valstybė jų išlaikymui pinigų gviešiasi iš kurčio ir aklo vienerių metų kūdikio banko sąskaitos.
Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo dienos paminėjimui šalies valdžia savo neįgaliam vienerių metų piliečiui įteikė iškalbingą dovaną: Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) pareigūnai Lazdijų rajono Nemajūnų kaime gyvenančią Aldonos ir Evaldo Balčių šeimą penktadienį informavo apie tai, kad jie privalės sumokėti keliolika tūkstančių litų gyventojų pajamų mokesčio į valstybės biudžetą.
Tai – 15 procentų sumos, kurią į specialią jų aklo ir kurčio sūnaus banko sąskaitą suaukojo paprasti žmonės iš Lietuvos ir užsienio. Pinigai buvo renkami vienerių metų neįgalaus Kornelijaus Balčiaus operacijai finansuoti – padengti valstybės nekompensuojamą sumą už kochlearinį aparatą, kuris leistų vienerių metų aklam ir kurčiam vaikui girdėti garsus.
Lrytas.lt praėjusią savaitę rašė apie iki šiol precedento Lietuvoje neturėjusį stebuklą – žmonių gerumo akciją, kurios metu į specialią banko sąskaitą per keletą savaitgalio dienų paaukota keliasdešimt tūkstančių litų.
Lazdijų rajono Nemajūnų kaime gyvenančių Aldonos ir Evaldo Balčių vienerių metų sūnus, kurčias ir aklas Kornelijus, tapo savotišku žmonių gerumo ir altruizmo simboliu, šviesia atsvara ekonominiam nuosmūkiui ir eilinius Lietuvos piliečius bebaigiančiai į ožio ragą suriesti naktinei mokesčių reformai.
Tačiau tėvų džiaugsmo ašaros, kad jų sūnui viltis girdėti garsus išsipildys, ir eilinių piliečių euforija bei pasididžiavimas vienybe nelaimės akivaizdoje truko neilgai.
Oficialiai į neįgalaus vaiko vardu atidarytą banko sąskaitą suplaukę lėšos tapo gautų pajamų įrodymu ir paklusnūs Vyriausybės „klapčiukai” iš Valstybinės mokesčių inspekcijos puolė vykdyti savo prievolės – pildyti praskolintą ir išvogtą Lietuvos iždą.
Tokį oficialų neįgalių vaikų reketą įteisino tautos išrinkti atstovai Seime. Pagal šiuo metu galiojantį Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, 15 procentų tarifu apmokestinamos visos Lietuvos ir užsienio valstybių piliečių Lietuvoje gautos pajamos, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Geros valios žmonių po 10, 20, 50 ar kelis šimtus litų į banką pervestos aukos – jokia išimtis, kaip paaiškino specialiai nurodytu mokamu telefono numeriu paskambinus atsiliepusi Mokesčių informavimo centro atstovė.
Lėšos Kornelijaus operacijai gyventojų pajamų mokesčiu nebūtų apmokestintos, jei šeima parama būtų pasinaudojusi per kokią nors paramos ir labdaros teikėjo statusą turinčią kontorą – visuomeninę organizaciją, viešąją įstaigą ir pan., ką numato Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo nuostatos.
Tačiau tokios praktikos turinti Panevėžyje veikiančio labdaros ir paramos fondo „Algojimas” vadovė, reta genetine liga sergančio sūnaus motina Aušra Stančikienė pataria neskubėti ir nesidžiaugti tokiu sprendimu.
„Fondas prieš Kalėdas rengė labdaros akciją „Ištiesk gerumui ranką” – kvietėme išsakyti neįgalių vaikų svajones ir raginome jas paversti tikrove. Akciją vainikavo telemaratonas Lietuvos televizijoje. Turėjome ir trumpąjį numerį aukojimui. Deja, 25 proc. nuo suaukotos sumos grįžta ryšio bendrovėms ir juos aptarnaujantiems juridiniams asmenims, o fondas nuo paaukotos sumos turėjo sumokėti Pridėtinės vertės mokestį (PVM) valstybei. Apmaudu”, – apie galiojančią mokesčių sistemą sako A.Stančikienė.
Pasak neįgalių asmenų socialinio aprūpinimo politika itin besidominčios A.Stančikienės, Lietuvoje gyvena per 30 tūkstančių neįgalių vaikų. Tačiau kiek jų auga šalyje iš tikrųjų, neaišku – atskiros ministerijos (Švietimo ir mokslo, Socialinės apsaugos, Sveikatos apsaugos) turi viena kitai prieštaraujančią statistiką. „Taip lengviau „nematyti” problemos masto”, – įsitikinusi moteris.
Gautos paramos Kornelijaus atveju apmokestinimas – ne vienintelis Lietuvos valstybės mokesčių politikos kuriozas. Lietuvoje, pasak A.Stančikienės, pavyzdžiui, vaiko neįgalumo pašalpa įsiskaičiuoja kaip jų tėvų gaunamos pajamos. „Tie vargani litai, kuriuos valstybė skiria savo piliečio negaliai kompensuoti, neretai tampa priežastimi, kodėl neįgalų vaiką auginanti šeima praranda teisę į kompensacijas už šildymą, šaltą ir karštą vandenį. Apie 80 procentų neįgalų vaiką auginančių šeimų išsiskiria per pirmuosius penkerius vaiko negalios metus”, – statistikos duomenis beria fondo „Algojimas” vadovė.
Tačiau ponia Aušra kviečia atkreipti dėmesį į tai, jog tas pats Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas numato diskusijoms nuteikiančias išimtis, kai gaunamos pajamos nėra apmokestinamos. „Štai, pavyzdžiui, religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų dvasininkų, religinių apeigų patarnautojų ir aptarnaujančio personalo pajamos, gautos kaip išlaikymas, nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu”, – įstatymų vingius aiškina A.Stančikienė.
Ar tai reiškia, jog, pavyzdžiui, prieš Kalėdas parapijiečius lankančio klebono surinktos aukos taip pat neapmokestinamos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatomis? Kaip ir kunigo šeimininkės ar parapijos referentės išlaikymui skiriama pinigų suma? Atsakyti į šiuos klausimus žurnalistams Mokesčių informavimo centro telefonu atsiliepusi ponia Erika nepanoro.
„Ar jūs rašysite straipsnį, ar asmeniškai teiraujatės?” – nuskambėjo telefono ragelyje moters klausimas. Sužinojusi, kad informacija bus naudojama publikacijoje, patarė kreiptis į Valstybinės mokesčių inspekcijos viešųjų ryšių skyrių. Minėtas skyrius dirbs tik nuo trečiadienio – po ilgojo savaitgalio, kai Lietuvos žmonės bus paminėję Vasario 16-ąją, Lietuvos valstybės atkūrimo dieną.
Susijęstraipsniai
