Lietuvoje verslo įmonių santykiai su šalies mokslo įstaigomis dažniausiai apsiriboja darbuotojų ruošimu ir absolventų diplomais – kaip šiokios tokios kompetencijos įrodymais. Vieni universitetai vertinami geriau už kitus, darbdaviai skundžiasi nesulaukiantys darbuotojų su tinkamomis žiniomis, o universitetai iš verslo tikisi investicijų. Kokią funkciją atliks šių metų naujovė – mokslo slėniai?
Kalbama, kad 2 milijardai litų, kuriuos mokslo slėniams planuojama skirti iš ES fondų yra didžiausia Lietuvos mokslo kada nors gauta parama. Tačiau į ką mes investuojame? Ar ekonomikos sunkmečio prispaustam verslui šiuo metu rūpi bendradarbiavimas su mokslininkais?
Vietoje daugybės institutų – penki slėniai
Mokslo slėnis – tai vienoje vietoje susitelkusi institucija, po kurios sparnu randa vietą įvairių krypčių mokslo tyrimai ir studijos. Išskirtinė mokslo slėnių savybė – organizuojamas verslo įtraukimas į mokslinių žinių gavybą. Verslo organizacijos gali tiesiogiai bendrauti kuriant naujus išradimus, finansuoti naujovių kūrimą, pretenduoti į teisę šias žinias taikyti konkurencinėje kovoje. Pirmieji mokslo slėniai – XX a. penktajame dešimtmetyje JAV, vėliau jie sparčiai išplito Vakarų Europoje ir Japonijoje, pastaruoju metu aktyviai kuriami Kinijoje ir Tolimuosiuose Rytuose.
Lietuvoje yra daug mokslinių institutų, kuriems efektyviai veikti šiandieninėmis ekonomikos sąlygomis vis sunkiau. Todėl dauguma jų jungsis prie penkių mokslo slėnių – „Santaros” ar „Saulėtekio” Vilniuje, „Santakos” ar „Nemuno” Kaune, arba „Jūrinio” Klaipėdoje. Šiuo metu slėniams planuojama skirti apie 831 tūkstantį litų – 40 proc. infrastruktūros atnaujinimui, apie 60 proc. – moderniai mokslinei įrangai. Lėšos atkeliaus iš Švietimo ir mokslo ministerijos administruojamų ES paramos fondų.
Mokslininkai ir verslininkai – jau pažįstami
„Saulėtekio” mokslo slėnyje jau veikia pirmasis 6300 kvardatinių metrų ploto verslo inkubatorius ir technologijų parkas, jame – apie 20 įmonių. Kol kas daugiausia tai lietuviškos kompanijos, įvertinusios žemą mokslo slėnio siūlomą kainą ir mokesčių lengvatas.
Mokslo slėnio atstovų teigimu, po metų kitų galima drąsiai tikėtis ir didžiųjų tarptautinių korporacijų įkurtuvių. Bendradarbiavimas su IT milžinais vyksta jau ne vienerius metus. Daugiausia tai būta žinių mainų su universitetų IT bendruomene. Organizuojami įvairūs programavimo turnyrai, verslo modeliavimo konkursai, ne vienam studentui tuomet atsivėrė galimybė gauti svajonių darbą. Tačiau čia pat pripažįstama, kad tinkamu momentu vaisingesnio bendradarbiavimo Lietuvos mokslo institucijos negalėjo pasiūlyti. Ar krizės metu jį galės pasiūlyti verslas?
Prezidentės Dalios Grybauskaitės žodžiais, inovacijos ir inovatyvumas yra tas šansas, kurį būtina išnaudoti norint ne tik atgaivinti ekonomiką, suteikti jai pagreitį, bet ir padėti stabilius pamatus ilgalaikiam ekonomikos tvirtumui. Tą patį kartoja ir į seminarus susibūrę verslo atstovai – krizė metas kurti naujoves, įmonė be inovacijų – įmonė be ateities, prekės vertė kuriama mokslo pasiekimais…
Kas taps Lietuvos mokslo sostine?
Skeptikai į mokslo slėnių kūrimą žvelgia kaip į negailestingą centralizaciją, kuri išnaikins daug jokios įtakos neturinčių mokslo ląstelių. Kauniečiai iki šiol pavydžiai žvelgė į Saulėtekyje jau iškilusius mokslo slėnio rūmus, dabar neramu kitų mažesnių miestų atstovams.
Tačiau dar viena šio projekto ypatybė – geografija. Tikimąsi, kad pagaliau bus išjudintas daug potencialo turintis Kaunas su KTU priešakyje, neretai vadinamas Lietuvos technologinių mokslų lopšiu, o Lietuvos uostamiesčio ateities vizija turės tvirtesnę perspektyvą.
„Jūrinio” slėnio entuaziastai tiki, kad bus pritauktos investuotojų lėšos visam pajūrio regionui ir ne tik laivininkystės sektoriuje. Mokslo ir verslo sanglauda į naują lygmenį pakylės ir turizmo plėtrą. Be to, žadama padėti Klaipėdos miesto savivaldai aplinkosaugos ir gyvenamosios aplinkos gerinimo srityse.
Gali pasirodyti, kad mokslo ir verslo židinių sukoncentravimas trijuose Lietuvos miestuose užbraukia bet kokias galimybes kitiems regionų centrams. Tačiau iki 2013 metų iš ES fondų finansuojamos ir alternatyvios priemonės. Tokiu būdu investuojama į inovatyvias idėjas visoje Lietuvoje ir remiamos tos bendrovės, kurios siekia mokslu ir žiniomis grįstos pažangos. Konsultacijas apie ES fondų paramą teikia savivaldybių ir universitetų padalinių remiami regioniniai technologijų parkai, pavyzdžiui, Panevėžyje, Marijampolėje, Mažeikiuose.
Krizės padariniai sėja pesimizmą visoje Lietuvoje – ir galbūt kažkam mokslo slėnių kūrimas atrodo kaip dar viena valdžios sumanyta utopija. Tačiau užsienio pavyzdžiai rodo, kad šių traukos centrų mūsų šaliai reikėjo jau seniai. Juk mokslininkus ir verslininkus vienija giminingas veržlumas ir noras dirbti – kodėl nepadarius to drauge?
Susijęstraipsniai
