Jau kovo mėnesį prasidės istorinės Pirmojo Alytaus aikštės, esančios A. Juozapavičiaus ir Merkinės gatvių sankirtoje, rekonstrukcijos darbai. Iki prasidės darbai būtina išrinkti pavadinimą, kurį patvirtins miesto savivaldybės taryba.
Alytaus miesto savivaldybė, siekdama sutvarkyti istorinę aikštę, iš kurios, kaip teigia istorikai, yra kildinamas Alytus kaip miestas bei ją pritaikyti rekreaciniam poilsiui, pradeda vykdyti Pirmojo Alytaus aikštės ir jos prieigų kompleksinio sutvarkymo projektą. Rekonstrukcijos darbams iš ES fondų bei miesto savivaldybės biudžeto bus skirta 5 mln. litų.
Pasak Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams parinkimo komisijos pirmininkės, mero pavaduotojos Rimos Rakauskienės, istorinė vieta iš esmės pasikeis – ji turėtų tapti patrauklia poilsio vieta ne tik alytiškiams, bet ir miesto svečiams.
,,Kviečiame alytiškius, miesto svečius siūlyti pavadinimą, atitinkantį istorines miesto realijas, kadangi toje vietoje Alytus užgimė kaip miestas.
Dabar gera proga visiems kartu išrinkti geriausią šios aikštės pavadinimą, kuris taptų ne tik svarbia miesto įvaizdžio dalimi, bet ir realiai suartintų dešiniakrančio (Pirmojo) ir kairiakrančio (Antrojo) Alytaus bendruomenes”, – sakė mero pavaduotoja R. Rakauskienė.
Siūlymus kviečiame teikti adresu:
Rotušės a. 4., Alytaus miesto savivaldybės administracija, Pavadinimų gatvėms, pastatams, statinimas ir kitiems objektams parinkimo komisijos pirmininkei Rimai Rakauskienei; el. p. [email protected]; arba palikti nuomonę savivaldybės administracijos priimamajame (Rotušės a.4, I aukštas) iki 2010 01 31.
Šiandien pateikiame muziejininko Vilmanto Dunderio straipsnį apie šią aikštę.
Senoji Turgaus aikštė
Alytaus miesto užuomazgos – papilio gyvenvietė, įsikūrusi šalia Nemuno ir Alytupio santakoje minimos medinės pilies. Rytinėje piliakalnio pusėje buvusi papilio gyvenvietė, datuojama VII-XII a., XIV a. pabaigoje išaugo. Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Jogailos dovanojimo rašte, kuriuo jis Trakų kunigaikštystę atidavė savo broliui Skirgailai, Alytus vadinamas „miesteliu”.
Į šiaurės vakarus nuo piliakalnio kirtosi svarbūs krašto keliai: iš Punios, Vilniaus ir Merkinės. Po 1410 m. įvykusio Žalgirio mūšio ir 1422 m. sudarytos Melno sutarties, išnyko Kryžiuočių ordino antpuolių pavojus. Gyvenvietė išplito iki Punios, Merkinės ir Vilniaus kelių sankryžos.
Šių kelių sankryžoje susidarė prielaidos formuotis miesto aikštei. Dėl patogios padėties, vandens ir sausumos kelių miestelyje kūrėsi amatininkai, prekybininkai. Manoma, kad XV a. jau susiformavo trikampė, išplatintos gatvės pavidalo aikštė.
1524 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės maršalka, Trakų vaivada ir Alytaus valdytojas Jonas Zaberezinskis įsteigė Alytuje pirmąją bažnyčią. Bažnyčios fundacijos (steigimo) rašte pirmą kartą ir minima Alytuje esanti Turgaus aikštė.
1581 m. sausio mėnesį atliktas Alytaus valdų inventorius. Abipus Turgaus aikštės surašyta 19 sklypų. Tų pačių metų birželio 15 d. Lenkijos karaliaus ir LD kunigaikščio Stepono Batoro Alytui suteiktoje savivaldos privilegijoje nurodyta miestelėnams Turgaus aikštėje pasistatyti rotušę. Taip pat iš šios privilegijos sužinome, kad šioje aikštėje vykdavo kassavaitiniai turgūs bei keturios metinės mugės.
Labai stipriai Turgaus aikštės vaizdą pakeitė LDK rūmų iždininkas ir Alytaus ekonomijos valdytojas Antanas Tyzenhauzas. Jis planavo rekonstruoti ir pertvarkyti Turgaus aikštę. Jo nurodymu tarp 1776 ir 1780 m. šalia Turgaus aikštės nugriauta medinė dviejų aukštų Rotušė, 20 parduotuvių, 53 gyvenamieji ir kiti pastatai. Nugriautų pastatų vietoje pastatyta mūrinė mokykla kurioje įkurta iždo karčema, ir 11 iždo namų. 1780 m. pašalinus Antaną Tyzenhauzą iš visų užimamų pareigų, jo vykdytas aikštės rekonstrukcijos projektas liko nebaigtas. 1786 m. sudarytame Alytaus inventoriuje Turgaus aikštėje surašyti 9 sklypai ir 4 karčemos, taip pat stovėjo svarstyklės.
1797 m. Rusijos karo topografų sudarytame Alytaus žemėlapyje, šalia Turgaus aikštės stovėjo užvažiuojamasis namas „hauptvachta” (arešto namai), arklių pašto stotis, tušti iždo namai, sinagoga ir katalikų bažnyčia su špitole.
XIX a. vid. sudarytuose žemėlapiuose matome pakitusį aikštės kontūrą. Vietoje ištęsto trikampio dėl įvairaus namų užstatymo – laužyto kontūro pavidalas. Visa teritorija užėmė plotą nuo dabartinės Panemuninkėlių gatvės iki dabartinės Jiezno, A. Juozapavičiaus ir Merkinės gatvių sankryžos. Plotą. Panašus aikštės vaizdas liko iki I pasaulinio karo pabaigos.
XX a. 3-jame dešimtmetyje atlikti A. Juozapavičiaus gatvės tvarkymo darbai pakeitė I Alytaus aikštės vaizdą. 1924 m. šalia stovėjusio kryžiaus iškilmingai pasodintas Vilniaus medis. Iki pat II pasaulinio karo kiekvieną savaitę aikštėje vykdavo turgūs.
II pasaulinio karo metais nuo vokiečių aviacijos bombardavimų stipriai nukentėjo dalis A. Juozapavičiaus ir Merkinės gatvių bei jų sankirtoje buvusi aikštė. Ilgą laiką po karo ji nebuvo tvarkoma. Ir tik 8-jame praėjusio amžiaus dešimtmetyje atlikti rekonstrukcijos darbai, aikštei suteikiant Tarybų vardą, minint 1919 m. vasario 13-15 d. įvykius, kai miestą užėmus Sovietų Rusijos kariuomenei, grupelė vietinių bolševikų aikštėje paskelbė sovietų valdžią.
Atkūrus Lietuvos valstybingumą 1990 m., šis pavadinimas nugrimzdo į praeitį.
Vilmantas Dunderis